linas linkevicius.JPG

Užsienio reikalų ministras

Linas Linkevičius

Ministro darbotvarkė cv Twitter

Lietuvos institucijų pasirengimas JK išstojimui iš ES be susitarimo (No-deal)

Sukurta 2019.01.31 / Atnaujinta 2019.04.02 11:05

Lietuvoje rengiamasi visiems galimiems Brexit scenarijams, taip pat ir Jungtinės Karalystės išstojimui iš ES be Susitarimo scenarijui (No-deal):

-Visos šalies institucijos pagal savo kompetenciją yra atsakingos už rizikos įvertinimą, pasirengimo priemonių savo kuruojamose srityse nustatymą.

-URM koordinuoja šį darbą, o taip pat – analizuoja kitų valstybių narių patirtį, kartu su ambasada Londone informuoja lietuvių bendruomenę JK apie galimus pokyčius dėl Brexit ir su tuo susijusias konsulines paslaugas.

-Per Lietuvos Nuolatinę atstovybę ES dalyvaujama Europos Komisijos pasirengimo Brexit koordinaciniame procese, į šį parengties procesą įtraukiamos visos Lietuvos ministerijos.

Pasirengimo etapai

2018 m. gegužės – birželio mėn. Lietuvos institucijos atliko pirminį dviejų galimų Brexit scenarijų įvertinimą (sudarius susitarimą ir be jo). Institucijos taip pat įvertino politinį bei galimą finansinį poveikį Lietuvos įmokoms į ES biudžetą nesusitarimo atveju ir papildomų pajėgumų poreikį muitinės srityje.

Ministrų pasitarime vasario 13 d. suformuluotos politinės gairės, susijusios su galimu JK išstojimu iš ES be susitarimo, įvardyti horizontalūs principai, kuriais turi būti vadovaujamasi teisėkūros darbe:

  • ruošiantis galimam JK išstojimui iš ES be susitarimo būtina vadovautis strateginiais ilgalaikiais Lietuvos interesais. Bendradarbiavimas su JK yra ypatingai svarbus Lietuvai saugumo politikos ir ekonominiu požiūriu, mūsų šalis sieja glaudūs žmogiškieji ryšiai. Svarbu tai išlaikyti. 
  • taikyti pereinamąjį laikotarpį iki 2020 metų pabaigos ar vėlesnės datos, kol įsigalios naujas teisinis ES ir JK reguliavimas;
  • Pereinamuoju laikotarpiu nustatyti maksimaliai palankų teisinį reguliavimą Lietuvoje gyvenantiems JK piliečiams dėl jų teisinio statuso bei socialinių ir sveikatos apsaugos garantijų, taip pat atleisti iki JK išstojimo iš ES į Lietuvą atvykusius JK piliečius nuo rinkliavų už leidimų gyventi išdavimą;
  • Pereinamuoju laikotarpiu išlaikyti mokestinės aplinkos JK piliečiams ir verslo subjektams tęstinumą, t.y. išlaikyti esamą nacionalinį teisinį reguliavimą, JK prilyginant ES ir Europos ekonominės erdvės šalims;
  • Pereinamuoju laikotarpiu užtikrinti Lietuvos piliečių, kurie gyvena JK,  Lietuvoje įgytų teisių tęstinumą socialinės apsaugos, sveikatos, švietimo ir mokslo srityse;
  • Taikant vienašales priemones siekti abipusiškumo su JK, įskaitant tarptautinių sutarčių pagrindu;
  • Taikyti abipusiškumą tais atvejais, kai JK nustatys palankesnes sąlygas Lietuvos piliečių ir verslo subjektų atžvilgiu.

Vasario 13 d. Vyriausybė iš esmės pritarė URM parengtam konsoliduotam nacionalinių Teisėkūros priemonių sąvadui, kurį sudaro trijų lygių priemonės:

1) Įstatymai ir vyriausybės nutarimai 

2) Ministrų įsakymai

3) Pasiūlymai dėl tarptautinių sutarčių sudarymo.

Kovo 6 d. Vyriausybės posėdyje pritarta šiems ministerijų parengtiems su galimu JK išstojimu iš ES be susitarimo susijusiems įstatymų projektams:

- Užsieniečių teisinės padėties Lietuvoje įstatymas ir jį lydintys socialinės srities įstatymai (8 įstatymų paketas);

- Valstybinio socialinio draudimo įstatymas;

- Sveikatos draudimo įstatymas;

- Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymas;

- Pelno mokesčio įstatymas;

- Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas;

- Labdaros ir paramos įstatymas;

- Rinkliavų įstatymas;

- Buhalterinės apskaitos įstatymas;

- Mokslo ir studijų įstatymas;

- Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymas;

- Konsulinis statutas.

Vyriausybė nutarimu (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. kovo 6 d. nutarimo Nr. 243 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų, susijusių su pasirengimu galimam Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimui iš Europos Sąjungos, projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui) pateikė 19 įstatymų projektų Seimui svarstyti skubos tvarka. Įstatymų paketas Seimo plenarinėje sesijoje pristatytas kovo 26 d. Po svarstymų komitetuose, balandžio 11 d. – įstatymų tvirtinimas.

Naujienlaiškio prenumerata