linas linkevicius.JPG

Užsienio reikalų ministras

Linas Linkevičius

Ministro darbotvarkė cv Twitter

ES plėtra

Sukurta 2013.12.05 / Atnaujinta 2019.03.06 14:56

Plėtra yra viena svarbiausių ir sėkmingiausių politikos sričių nuo Europos Bendrijų įkūrimo (Romos sutarties. pasirašymo 1957 m.) iš viso įvyko šešios plėtros bangos, kurios išaugino valstybių narių skaičių nuo 6 iki 28.

Šešios ES plėtros bangos:

  1. Pirmoji banga – 1973 m. įstojo Danija, Airija ir Jungtinė Karalystė.
  2. Antroji banga – 1981 m. įstojo Graikija.
  3. Trečioji banga – 1986 m. įstojo Ispanija ir Portugalija.
  4. Ketvirtoji banga – 1995 m. į ES įstojo Suomija, Švedija ir Austrija.
  5. Penktoji banga – 2004 m. į ES įstojo Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Čekija, Slovakija, Vengrija, Slovėnija, Malta ir Kipras. 2007 m. įstojo Rumunija ir Bulgarija
  6. Šeštoji banga - 2013 m. liepos 1 d. 28-ąja ES nare tapo Kroatija.

Šiuo metu derybas dėl stojimo į ES yra pradėjusios Turkija, Juodkalnija ir Serbija. Vakarų Balkanų šalys - Šiaurės Makedonija, Albanija, Bosnija ir Hercegovina ir Kosovas - siekdamos pradėti derybas dėl stojimo į ES, šiuo metu, vadovaujantis ES institucijų suformuotomis rekomendacijomis, vykdo reformas.

Derybos dėl narystės ES

Europos Sąjungos sutarties 49 straipsnis numato, kad kiekviena Europos valstybė, gerbianti  ES vertybes ir įsipareigojusi jas remti, gali pareikšti norą tapti Europos Sąjungos nare. Derybos dėl narystės ES negali prasidėti, kol visos ES valstybės narės vienbalsiai nesutaria dėl derybų su šalimi kandidate mandato.

Narystės ES reikalavimai

Pirmasis etapas link narystės ES – ES narystės kriterijų atitikimas. Šiuos kriterijus 1993 m. susitikime Kopenhagoje nustatė Europos Vadovų Taryba. “Kopenhagos kriterijai” apibrėžia politinius ir ekonominius reikalavimus valstybėms, norinčioms tapti ES narėmis:

  • Stabilių institucijų, užtikrinančių demokratiją, teisinės valstybės principus, žmogaus teises, pagarbą mažumoms ir jų  apsaugą ir pagarbą joms, sukūrimas;
  • Veikianti rinkos ekonomika ir jos gebėjimas konkuruoti bei atsispirti  rinkos jėgoms
  • Gebėjimas įgyvendinti acquis, prisiimti ir efektyviai vykdyti ES narystės įsipareigojimus, įskaitant politinės, ekonominės ir pinigų sąjungos tikslų laikymąsi.

2006 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba priėmė „Atnaujintą šalių narių konsensusą dėl plėtros“.

ES derybų procesas

Tai procesas, kurio metu šalis kandidatė derasi dėl visos Europos Sąjungos teisės (acquis communautaire) perėmimo ir įgyvendinimo sąlygų. Derybų proceso trukmė nėra vienoda ir priklauso nuo šalies kandidatės pažangos bei pasirengimo įgyvendinti ES teisę.

Derybos apima 35 politikos sritis (suskirstytas į derybinius skyrius), dėl kiekvieno iš jų yra deramasi atskirai. Plačiau apie atskirus derybinius skyrius (anglų k.).

Derybų proceso metu Europos Komisija stebi valstybės kandidatės pažangą ir jos prisiimtų įsipareigojimų vykdymą, teikia rekomendacijas dėl tolimesnių reformų įgyvendinimo.

Europos Komisija informuoja ES Tarybą ir Europos Parlamentą apie pažangą procese, teikia reguliarias ataskaitas,  strateginius dokumentus ir kitą informaciją, susijusią su derybų proceso sąlygomis.

Derybų procesas baigiasi, kai yra uždaryti visi derybiniai skyriai ir pradedama rengti stojimo sutartis.

Plėtros strategija ir Tarybos išvados

Kiekvienais metais Europos Komisija pristato Komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui dėl ES plėtros paketo, kurį sudaro ES plėtros strategija ir pažangos ataskaitos, o Taryba šio paketo pagrindu tvirtina kasmetines ES plėtros ir Stabilizacijos ir asociacijos proceso išvadas (2017 m. ataskaitų ir išvadų nebuvo).

ES ir Turkija

1963 m.

ES (tada - Europos Ekonominė Bendrija, EEB) ir Turkija pasirašė Susitarimą, sukuriantį Asociaciją tarp EEB ir Turkijos ir numatantį palaipsninį muitų sąjungos įgyvendinimą (vadinamasis Ankaros susitarimas).

1995 m.

Įsigaliojo ES-Turkijos muitų sąjunga.

1999 m.

Turkijai suteiktas ES valstybės kandidatės statusas.

2005 m.

Turkija pradėjo derybas dėl narystės ES.

2013 m. lapkričio mėn.
(Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai)

Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu, Tarpvyriausybinėje konferencijoje su Turkija daugiau nei po 3 metų pertraukos atidarytas 22 derybinis skyrius - Regioninė politika ir struktūrinių priemonių koordinavimas.

2016 m. birželio mėn.

Atidarytas 33 derybinis skyrius  - Finansinės ir biudžetinės nuostatos.

2018 m. lapkričio mėn.

Atidaryta 16 derybinių skyrių (iš 35), 1 iš jų preliminariai uždarytas. Derybos šiuo metu sustojusios. Europos Parlamento atstovė deryboms K. Piri pateikė ataskaitos dėl derybų su Turkija projektą, siūlydama formaliai sustabdyti derybas. Balsavimas dėl ataskaitos numatomas 2019 m. vasario arba kovo mėn.

Prisijungimas prie ES Bendros užsienio ir saugumo politikos pozicijų – 14 proc.

2016 m. Europos Komisijos ataskaita dėl Turkijos

2018 m. Europos Komisijos ataskaita dėl Turkijos

ES ir Juodkalnija

2010 m.

Juodkalnijai suteiktas ES šalies kandidatės statusas.

2012 m.

Juodkalnija pradėjo derybas dėl narystės ES. Šiose ir vėliau su kitomis šalimis pradėtose derybose ES taiko Naujo Požiūrio (New Approach) principą, kuris yra įtvirtintas ES derybų su Juodkalnija mandate. Naujo požiūrio esmė - pradėti derybas nuo sunkiausių derybinių skyrių (23-čiojo (Teismai ir pagrindinės teisės) ir 24-tojo (Teisingumas, laisvė ir saugumas)) ir jais pabaigti: Pažanga šiuose dviejuose derybiniuose skyriuose lemia visą derybų eigą.

2013 m. gruodžio 18 d.
(Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai)

Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai metu Tarpvyriausybinėje Plėtros Konferencijoje buvo atidaryti pagrindiniai -  23-asis ir 24-asis -  derybiniai skyriai, taip pat kiti trys derybiniai skyriai (5 “Viešieji pirkimai”, 6 “Bendrovių teisė” ir 20 “Įmonių ir pramonės politika”).

2015 m. gruodžio mėn.

ES narystės derybose su Juodkalnija atidaryti 22 derybiniai skyriai, 2 iš jų yra preliminariai uždaryti.

2017 m. gegužės mėn.

ES narystės derybose su Juodkalnija atidaryti 26 skyriai, 2 iš jų preliminariai uždaryti.

2017 m. birželio mėn.

ES narystės derybose su Juodkalnija atidaryti 1 ir 22 derybiniai skyriai: Prekių judėjimo laisvė (1) ir Regioninė politika (22). 30 derybinis skyrius Išorės santykiai preliminariai uždarytas. Viso atidaryti 28 skyriai, 3 iš jų preliminariai atidaryti.

2017 m. gruodžio mėn.

ES narystės derybose su Juodkalnija atidaryti 2 ir 3 derybiniai skyriai: Darbuotojų judėjimo laisvė (2) ir Įsisteigimo teisė ir laisvė teikti paslaugas (3). Viso atidaryti 30 skyrių, 3 iš jų preliminariai uždaryti.

2018 m. balandžio mėn.

Europos Komisijos ataskaitoje palankiai vertinama Juodkalnijos pažanga viešojo administravimo srityje, tačiau valstybė raginama sukurti teisinę bazę teismų sistemos nepriklausomumui užtikrinti.

2018 m. birželio mėn.

ES narystės derybose su Juodkalnija atidarytas 17 derybų skyrius – Ekonominė ir monetarinė politika. Viso atidarytas 31 skyrius, 3 iš jų preliminariai uždaryti.

2018 m. gruodžio mėn.

ES narystės derybose su Juodkalnija atidarytas 27 derybų skyrius – Aplinka. Viso atidaryti 32 skyriai, 3 iš jų preliminariai uždaryti.

Prisijungimas prie ES Bendros užsienio ir saugumo politikos pozicijų – 100 proc.

2016 m. Europos Komisijos ataskaita dėl Juodkalnijos

2018 m. Europos Komisijos ataskaita dėl Juodkalnijos

ES ir Serbija

2012 m.

Serbijai suteiktas šalies kandidatės statusas.

2014 m.

Serbija pradėjo derybas dėl narystės ES.

2015 m. gruodžio mėn.

Atidaryti pirmieji du derybiniai skyriai: 32 (Finansų kontrolė) ir 35 (Kiti klausimai - dalis, kurioje sprendžiami klausimai dėl santykių su Kosovu normalizavimo).

2017 m. gegužės mėn.

ES narystės derybose su Serbija atidaryti 8 derybiniai skyriai, 2 iš jų preliminariai uždaryti.

2017 m. birželio mėn.

ES narystės derybose su Serbija atidaryti 7 ir 29 derybiniai skyriai: Intelektinės nuosavybės teisė (7) ir Muitų sąjunga (29). Viso atidaryta 10 skyrių, 2 iš jų preliminariai uždaryti.

2017 m. gruodžio mėn.

ES narystės derybose su Serbija atidaryti 6 ir 30 derybiniai skyriai: Įmonių teisė (6) ir Išorės santykiai (30). Viso atidaryta 12 skyrių, 2 iš jų preliminariai uždaryti.

2018 m. balandžio mėn.

Europos Komisijos ataskaitoje pripažįstama Serbijos pažanga kovos su korupcija ir organizuotų nusikaltimų srityse. Žodžio ir žiniasklaidos laisvės srityje pažangos nepadaryta.

2018 m. birželio mėn.

ES narystės derybose su Serbija atidaryti 13 ir 33 derybiniai skyriai: Žuvininkystė (13) ir Finansinės ir biudžetinės nuostatos (33). Viso atidaryta 14 skyrių, 2 iš jų preliminariai uždaryti.

2018 m. gruodžio mėn.

ES narystės derybose su Serbija atidaryti 17 ir 18 derybiniai skyriai - Ekonominė ir pinigų politika (17) ir Statistika(18). Viso atidaryta 16 skyrių, 2 iš jų preliminariai uždaryti.

Prisijungimas prie ES Bendros užsienio ir saugumo politikos pozicijų – 52 proc.

2016 m. Europos Komisijos ataskaita dėl Serbijos

2018 m. Europos Komisijos ataskaita dėl Serbijos

ES ir kitos Vakarų Balkanų šalys

Šiaurės Makedonija

ES šalis kandidatė nuo 2005 m.

2009-2014 m. Europos Komisija rekomendavo pradėti derybas, tačiau Graikija vetavo dėl nesutarimo dėl šalies pavadinimo.

2015 m. Europos Komisija sustabdė rekomendaciją dėl vidaus padėties blogėjimo.

2016 m. Europos Komisija ataskaitoje teigia, kad yra pasiryžusi pratęsti rekomendaciją dėl derybų pradžios, jei bus surengti skaidrūs išankstiniai Parlamento rinkimai ir tęsiamas skubių prioritetinių reformų įgyvendinimas.

2018 m. balandžio mėn. Europos Komisija  rekomendavo pradėti derybas dėl narystės ES. Ataskaitoje Europos Komisija teigiamai vertina pažangą viešojo administravimo, teismų sistemos, saviraiškos laisvės srityse. Makedonija raginama priimti susitarimą su Graikija dėl valstybės pavadinimo klausimo.

2018 m. birželio mėn. ES Bendrųjų reikalų tarybos išvadose numatyta galima derybų pradžia 2019 m. birželį.

2019 m. sausio mėn. Makedonijos parlamentas galutinai patvirtino konstitucines pataisas dėl šalies pavadinimo keitimo į Šiaurės Makedoniją (kaip numatyta 2018 m. liepos mėn. Graikijos-Makedonijos dvišaliame Prespos susitarime). Graikijos parlamentas 2019 m. sausio 25 d. balsavimu pritarė Šiaurės Makedonijos pavadinimui.

Prisijungimas prie ES Bendros užsienio ir saugumo politikos pozicijų 92 proc.

2016 m. Europos Komisijos ataskaita dėl buvusios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos

2018 m. Europos Komisijos ataskaita dėl buvusios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos

Albanija

2009 m. Albanija pateikė paraišką dėl narystės ES.

2014 m. Albanijai suteiktas ES šalies kandidatės statusas.

2016 m. Europos Komisija ataskaitoje rekomendavo,  atsižvelgiant į šalies pažangą prioritetinėse srityse, pradėti derybas dėl narystės ES su Albanija, jei šalis tinkamai įgyvendins teisingumo sistemos reformą, ypač pakartotinio teisėjų ir prokurorų vertinimo srityje.

2018 m. balandžio mėn. Europos Komisija ataskaitoje ragina Albaniją spartinti pažangą teisingumo sistemos srityje, ypač penkiuose pagrindiniuose reformos prioritetuose, įskaitant pakartotinį teisėjų ir prokurorų vertinimą.

2018 m. birželio mėn. ES Bendrųjų reikalų tarybos išvadose numatyta galima derybų pradžia 2019 m. birželį.

Prisijungimas prie ES Bendros užsienio ir saugumo politikos pozicijų – 100 proc.

2016 m. Europos Komisijos ataskaita dėl Albanijos
2018 m. Europos Komisijos ataskaita dėl Albanijos

Bosnija ir Hercegovina

Bosnija ir Hercegovina yra potenciali ES šalis kandidatė.

2008 m. ES ir Bosnija ir Hercegovina pasirašė Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą, kuris įsigaliojo 2015 m.

2016 m. vasario mėn. Bosnija ir Hercegovina pateikė prašymą dėl narystės ES.

2018 m. vasario mėn. Bosnija ir Hercegovina pateikė atsakymus į Europos Komisijos 2016 m. gruodžio mėn. pateiktą klausimyną.

2018 m. balandžio mėn. Europos Komisija ataskaitoje, atsižvelgiant į teismų sistemos padėtį, valstybę ragina keisti Baudžiamojo proceso kodeksą taip, kad jis atitiktų tarptautinius standartus ir netrukdytų institucijoms spręsti organizuotų nusikaltimų, korupcijos ir kitų teisinės valstybės principų pažeidimų.

2018 m. liepos mėn. Europos Komisija pateikė paprašė papildomų atsakymų ar paaiškinimų 665 klausimams iš 3242. Terminas  atsakymams  - 2018 m. spalio mėn., vėliau pratęstas iki gruodžio mėn., tačiau ir 2019 m. sausio mėn., viena darbo grupė (Aplinkos) iš 35 grupių savų atsakymų dar nebuvo pateikusi.

Net ir esant teigiamai EK nuomonei, Bosnijai ir Hercegovinai nebus suteiktas ES šalies kandidatės statusas tol, kol nebus suformuota šalies federalinė Vyriausybė, dėl kurios nesutaria šalies prezidentinis trio  - serbas M. Dodik, kroatas Ž. Komšič, bosnis Š. Džaferovič, išrinkti 2018 m. spalio mėn. bendruose rinkimuose.

2016 m. Europos Komisijos ataskaita dėl Bosnijos ir Hercegovinos
2018 m. Europos Komisijos ataskaita dėl Bosnijos ir Hercegovinos

Kosovas

Kosovas yra potenciali ES šalis kandidatė.

2015 m. su Kosovu pasirašytas Stabilizacijos ir asociacijos susitarimas, kuris įsigaliojo 2016 m.

2018 m. balandžio mėn. Europos Komisija ataskaitoje ragina Kosovą normalizuoti santykius su Serbiją, priimant teisiškai privalomą šalies pripažinimo susitarimą.

2018 m.  liepos mėn.  Europos Komisija paskelbė, kad Kosovas įvykdė bevizio režimo suteikimo sąlygas.

2018 m. rugsėjo mėn. Europos Parlamentas pritarė derybų dėl bevizio režimo suteikimo pradžiai.

2018 m. lapkričio mėn. Kosovas vienašališkai įvedė 100 proc. importo muitus prekėms iš Serbijos ir Bosnijos ir Hercegovinos, galiosiančius tol, kol Serbija nepripažins Kosovo nepriklausomybės.

5 ES šalys (Ispanija, Graikija, Kipras, Rumunija, Slovakija) nepripažįsta Kosovo nepriklausomybės.

2016 m. Europos Komisijos ataskaita dėl Kosovo
2018 m. Europos Komisijos ataskaita dėl Kosovo

Naujienlaiškio prenumerata