Šiandien, kai Europa yra puolama ir daužoma iš visų pusių, aš reaguoju į tai kaip įsimylėjėlis, kuris deda ant vienos svarstyklių lėkštės visus jos trūkumus, o ant kitos – klausimą, ar aš galėčiau gyventi be jos. Ir nė vienas tų trūkumų ir net visus kartu sudėjus, neturi man pakankamo svorio, kad atsvertų tą klausimą.
Aš nežinočiau, kaip toliau be jos gyventi, todėl nenoriu ir negaliu prisidėti prie to choro patariančiųjų ir pamokslaujančių, kokia ji turi būti, į kurią pusę keistis: rečiau eiti į klubą, o dažniau į bažnyčią, atrodyti taip, o ne kitaip, leisti pinigus ar taupyti, mylėti vienus, o ne kitus. Kaip tikram įsimylėjėliui šie klausimai man atrodo ne esminiai, juolab, kad tie, kurie juos kelia, mėgsta užbaigti: jei Europa nedarys taip, kaip sakau AŠ, ji pasmerkta. Skaitykite daugiau:
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/m-ivaskevicius-isimylejes-europa.d?id=74159178