Nuolatinės atstovybės ES renginyje diskutuota dėl veiksmingesnio įšaldyto Rusijos turto panaudojimo Ukrainai remti
Gruodžio 9 d. Lietuvos nuolatinė atstovybė Europos Sąjungoje (ES) sukvietė ES institucijų ir valstybių narių atstovus bei ekspertus diskusijai, apie tai, kaip įšaldytas Rusijos turtas galėtų būti veiksmingiau naudojamas Ukrainai remti.
„Agresorius, o ne auka, privalo atlyginti už karo padarytą žalą. Europos Komisijos pasiūlymas dėl Reparacijos paskolos yra paremtas tarptautine teise, užtikrina finansinį stabilumą ir realią būtiną paramą Ukrainai jau šiandien. Labai svarbu, kad mūsų sukurtas mechanizmas užtikrintų pakankamą lankstumą ir būtų patenkinti Ukrainos finansiniai bei kariniai poreikiai“, – atidarydamas renginį sakė ambasadorius Nerijus Aleksiejūnas.
Renginyje susirinkę ekspertai aptarė gruodžio 3 d. Europos Komisijos pateiktus teisės aktų pasiūlymus dėl įšaldyto Rusijos turto panaudojimo. Įžvalgomis apie tokio turto panaudojimo politinius aspektus ir finansines rizikas dalijosi Ukrainos ambasadorius ES Vsevolod Chentsov, Jungtinės Karalystės ambasadorius Lindsay Croisdale-Appleby, komisaro Valdžio Dombrovskio kabineto narė Maija Celmiņa, Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius, Lietuvos banko valdybos narys Marius Skuodis.
Su įšaldyto Rusijos turto panaudojimu susijusius teisinius aspektus aptarė Europos Parlamento narys dr. Dainius Žalimas, Europos išorinių veiksmų tarnybos Teisės departamento direktorius prof. dr. Frankas Hoffmeisteris, Londono koledžo universiteto Žmogaus teisių instituto direktorė prof. dr. Veronika Fikfak ir Luvano universiteto profesorius dr. Pierras D’argentas.
Ekspertai sutarė, kad delsimas priimti sprendimus didina tiek finansines, tiek politines rizikas, o laiku nesuteikta parama apsunkina situaciją tiek Ukrainai, tiek visai Europai.
Keli faktai apie įšaldytą Rusijos turtą:
Euroclear ir kitos finansinės institucijos ES įšaldytus Rusijos suverenius aktyvus laiko nuo 2022 m., po Rusijos invazijos į Ukrainą – bendra suma ES teritorijoje siekia apie 210 mlrd. eurų.
2024 m. gegužės 21 d. Taryba priėmė sprendimą naudoti nenumatytas ir nepaprastas pajamas, gautas įšaldytų Rusijos aktyvų, Ukrainai remti. Šis grynasis pelnas, gautas iš įšaldyto Rusijos turto, panaudojamas Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, gynybos pramonei ir atstatymui remti. Lėšos bus skiriamos per Europos taikos priemonę ir kitas ES programas.
2024 m. spalio 25 d. didžioji septyneto ir ES partneriai paskelbė apie ERA (ang. Extraordinary Revenue Acceleration) paskolos iniciatyvą, pagal kurią Ukrainai numatyta suteikti apie 45 mlrd. eurų finansavimą. Paskola grąžinama iš išskirtinių pajamų, generuojamų iš įšaldyto Rusijos suverenaus turto, pats turtas neliečiamas.
Pagal šių metų gruodžio 3 d. Europos Komisijos pateiktus teisinių pasiūlymų variantus, vienas iš jų numato Ukrainai suteikti reparacijų paskolą, panaudojant grynųjų pinigų srautus, susijusius su ES valstybėse narėse įšaldytais Rusijos centrinio banko aktyvais. Pats turtas išliktų neliečiamas, o paskolos rizika būtų kolektyviai paskirstyta tarp Europos partnerių. Ukraina pradėtų grąžinti paskolą tik tuomet, kai Rusija atlygintų padarytą žalą. Tikimasi, kad sprendimą dėl finansavimo modelio bus siekiama priimti Europos Vadovų Taryboje gruodžio 18 d.