Viceministras S. Mitkus: ES saugumui ir atsparumui būtinas Rytų pasienio poreikius ir hibridines grėsmes atliepiantis biudžetas, patikima plėtra ir bendradarbiavimas su strateginiais partneriais
Gegužės 10–11 d. Nikosijoje, Kipre, užsienio reikalų viceministras Sigitas Mitkus dalyvavo neformaliame Bendrųjų reikalų tarybos (BRT) susitikime, kuriame Europos reikalų ministrai aptarė 2028–2034 m. Daugiametę finansinę programą (DFP), ES plėtrą bei ES ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimą kovojant su dezinformacija.
Neformalios BRT metu ministrai išsamiau aptarė, kaip būsima Daugiametė finansinė programa turėtų padėti ES veiksmingiau reaguoti į nenumatytas krizes.
„Europos Sąjungai reikia lankstesnio, atsparesnio ir strategiškai orientuoto biudžeto. Tačiau lankstumas negali būti kuriamas ilgalaikių ES programų sąskaita. Krizėms skirtos priemonės turi būti pakankamos, greitai mobilizuojamos ir papildomos, kad jos neužgožtų sanglaudos, žemės ūkio ir kitų esminių politikų tikslų“, – pabrėžė viceministras S. Mitkus.
„Šiandien krizė – tai ne tik stichinė nelaimė. ES rytinio pasienio valstybės kasdien susiduria su hibridinėmis grėsmėmis, saugumo iššūkiais, instrumentalizuota migracija, kibernetiniais ir informaciniais išpuoliais. Todėl hibridinės grėsmės ir atsparumo joms stiprinimas turi būti aiškiai įtvirtinti būsimos DFP derybiniuose dokumentuose ir atitinkamose vidaus reikalų finansavimo priemonėse“, – akcentavo viceministras S. Mitkus.
Plėtros klausimams skirtoje sesijoje kartu su ES valstybėmis narėmis dalyvavo ir šalių kandidačių bei potencialių kandidačių atstovai. Ministrai aptarė tolesnę plėtros proceso eigą ir pasirengimą narystei.
Diskusijos metu S. Mitkus pabrėžė: „Plėtra turi būti nuopelnais grįstas procesas. Todėl turime atidaryti visus derybinius skyrius su Ukraina ir Moldova jau šį birželį bei nustatyti narystės datą – 2030 m.“
Atskiroje sesijoje, dalyvaujant Jungtinės Karalystės ministrui Nickui Thomas-Symondsui, ministrai aptarė ES ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimą kovojant su informacijos manipuliacija ir kišimusi iš užsienio. Lietuva akcentavo glaudaus ES ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimo svarbą, ypač saugumo ir gynybos bei paramos Ukrainai srityse.
„Dezinformacija kelia horizontalią grėsmę mūsų demokratinėms visuomenėms. Turime stiprinti bendras pastangas, pasitelkdami tokias iniciatyvas kaip Europos demokratijos skydas ir Europos demokratinio atsparumo centras. Koordinuoti pastangas kovoje su Rusijos propagandą ir bandymais perrašyti istoriją bei stiprinti demokratinį atsparumą partnerėse, šalyse kandidatėse, pavyzdžiui, Moldovoje“, – sakė viceministras.