Šių metų tarptautinės žemės ūkio ir maisto pramonės parodos „AgroBalt 2012“ metu opiausios Europos Sąjungos šalims aktualijos aptartos ne tik politiniame forume, bet ir gegužės 11 d. Žemės ūkio ministerijos surengtoje konferencijoje „Žemės ūkio produktų rinkos. Spekuliacinio kapitalo įtaka žemės ūkiui ir Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos įgyvendinimui“.

Konferencijai vadovavo žemės ūkio viceministras Mindaugas Kuklierius, savo nuomones išsakė Lietuvos žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, Žemutinės Saksonijos (Vokietija)  žemės ūkio ministras Gert Lindemann, Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros direktorato Ekonominės analizės, perspektyvų ir vertinimo skyriaus analitikas  Alberto D’Avino, Giotingeno Georg August universiteto (Vokietija)  Žemės ūkio ekonomikos ir kaimo plėtros departamento atstovė Elke Plaas, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto mokslininkas Virgilijus Skulskis.
 
Maisto produktų kainų svyravimo pasaulyje pavojai
 
Lietuvos žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius įžanginėje kalboje akcentavo, jog  šiandien finansų ir žemės ūkio rinkos labiau tarpusavyje susijusios negu kada nors anksčiau. Pastaraisiais metais išaugusios maisto kainos tampa rimta problema ne tik skurdžiausiose pasaulio šalyse, bet ir visoje Europoje, kur ES gyventojai gaunamų pajamų maisto produktams vidutiniškai  skiria apie 15 proc., Lietuvoje – apie 26 proc. K.Starkevičius supažindino konferencijos dalyvius ir svečius su padėtimi Lietuvoje.

„2011 metai Lietuvos žemės ir maisto ūkiui buvo nelengvi. Vis dar turime problemų, su kuriomis susiduria ūkininkai, kai rinkos ir kainos labai svyruoja, bei sunkumų, kuriuos ūkininkai patiria bandydami iš anksto planuoti. Žemės ūkio produkcijos gamintojų pečius vis labiau slegia didėjančių gamybos sąnaudų našta, taip pat vis labiau didėja gamintojų ir vartotojų kainų skirtumas“,– kalbėjo ministras.
 
Pasak K.Starkevičiaus, dėl didėjančių maisto produktų kainų Lietuvoje pastaruoju metu kyla daug diskusijų, svarstomos jų kilimo priežastys. Mažai ir atvirai Lietuvos ekonomikai  be globalių veiksnių, tokių kaip  bendras gyventojų skaičiaus augimas pasaulyje, pajamų didėjimas trečiosiose pasaulio šalyse ir su tuo susiję mitybos pokyčiai, klimato kaitos tendencijos ir su tuo susijusių stichinių reiškinių padažnėjimas, bendra žaliavų ir išteklių (tarp jų – energetinių ir žemės ūkio produkcijos) kainų didėjimo tendencijos, įtakos turi ir per menka konkurencija žemės ūkio ir maisto produktų gamybos ir prekybos srityse.

Ministras K.Starkevičius išskyrė pagrindines prioritetines kryptis, kuriomis siekiama padidinti pasiūlą, toliau gerinti rinkos orientaciją žemės ūkyje, kad ūkininkai greičiau reaguotų į kainų signalus, kad išaugtų žemės ūkio veiksnių rinkų efektyvumas, didėtų konkurencija, sumažėtų kliūčių gamybos plėtrai. „Tai būtų mažųjų ir vidutinių ūkių gyvybingumo didinimas, tiesioginių pardavimų žemės ūkio ir maisto produktais rėmimas ir gamintojų integracijos į maisto tiekimo grandinę skatinimas. Labai svarbus yra ūkiuose sukuriamos pridėtinės vertės didinimas, gyvulininkystės plėtojimas, siekiant žemės ūkyje tolygiau panaudoti šalies teritorijoje išsidėsčiusius gamtinius ir žmogiškuosius išteklius. Taip pat labai svarbu įvairinti ekonominę veiklą, taip  mažinant žemės ūkio riziką“,– pabrėžė ministras.

Parama smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams

Ministras K.Starkevičius atkreipė dėmesį, jog Lietuvoje dar visai neseniai konkurencingais buvo laikomi tik stambūs ūkiai. „Ilgą laiką kaime nematėme viduriniojo sluoksnio, tad remdami smulkųjį verslą, mes skatiname tikrų šeimos ūkių plėtojimą, tradicijų išlaikymą“,– sakė K. Starkevičius.
 
Ministras sakė manantis, kad didelės įtakos šeimos ūkių plėtrai Lietuvoje turėjo dėmesys tiesioginei gamintojo–vartotojo grandinei. „Džiaugiuosi, kad per ketverius metus, kai buvo plėtojama ūkininkų turgelių veikla Lietuvoje, įsteigti 67 turgeliai, kuriuose kasmet savo ūkiuose išauginta žemės ūkio produkcija ir perdirbtais maisto produktais prekiauja per 600 ūkininkų. Lietuvoje daugėja vartotojų, siekiančių maitintis šviežia, vietos ūkininkų ūkiuose pagaminta produkcija“, – kalbėjo ministras.
 
„Lietuva, kaip maža šalis, savo ekonomika ES rinkos procesuose didesnio vaidmens nevaidina, todėl ir jos įtaka žemės ūkio žaliavų kainų svyravimams bei nepastovumui yra labai ribota. Tuo tarpu visos Europos Sąjungos šalys – tai jau rimtas subjektas, turintis įtakos pasaulinėms maisto žaliavų rinkoms. Todėl mes esame tikrai aktyvūs, kurdami bendrosios, o kartu ir nacionalinės žemės ūkio politikos ateitį“,– tvirtino K. Starkevičius.
 
Ministras K.Starkevičius labai džiaugėsi, jog šių metų balandį Briuselyje buvo organizuota pirmoji tokio pobūdžio tarptautinė konferencija „Vietinis žemės ūkis ir trumpos maisto tiekimo grandinės“, kurioje ES mastu pradėta diskutuoti apie būtinybę remti smulkųjį ir vidutinį ūkį bei tiesioginį žemės ūkio produkcijos pardavimą vartotojams. „Manome, kad Europos dėmesys smulkiajam ir vidutiniam ūkiui yra apgalvotas ir reikšmingas žingsnis kaimo plėtroje. Visi, dalyvavę konferencijoje Briuselyje, į namus grįžo su gera žinia, kad smulkūs ir vidutiniai ūkiai bei tiesioginis žemės ūkio produktų pardavimas pateks į ES paramos skyrimo prioritetus ir bus remiamas ateityje. Tai ženklas ir mums, kad Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programą pakeisiančiame naujame 2014–2020 m. finansiniame laikotarpyje mes taip pat galėsime šiam ūkio segmentui skirti daugiau dėmesio, o tuo pačiu ir paramos. Mūsų nuomone, tai labai lankstus žemės ūkio sektorius, kuris, palyginti su masine gamyba, bene greičiausiai geba prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos sąlygų“.
 
Baigdamas savo kalbą, ministras K.Starkevičius  atkreipė dėmesį, jog  Lietuva pasigenda veiksmingesnio teisinio reglamentavimo visos ES mastu. Pasak ministro, toks reglamentavimas turėtų padėti žemės ūkio produkcijai trumpiausiu keliu patekti pas vartotoją. „Taip pat manome, kad reikėtų siekti objektyviai ir tiksliai apibrėžti, kas yra piktnaudžiavimas, nesąžininga ir antikonkurencinė veikla, kad būtų įtrauktos konkrečios paramos priemonės, kurios pagerintų ūkininkų gebėjimą prisitaikyti prie kainų nepastovumo, įskaitant priemones, kuriomis būtų remiamos trumpos žaliavų tiekimo ir maisto grandinės“,– savo nuomonę apibendrino Lietuvos žemės ūkio ministras K. Starkevičius.