Europos Vadovų Taryba penktadienį sutarė dėl ekonomikos gaivinimo plano, kuriame numatyti 5 mlrd. eurų interneto ir elektros jungčių projektams – iš šio fondo bus galima finansuoti elektros jungtis iš Lietuvos į Lenkiją ir Švediją bei kitas jungtis Baltijos jūros regione. Šį planą, kurį kuriant aktyviai dalyvavo eurokomisarė Dalia Grybauskaitė, dar svarstys ir tvirtins Europos Parlamentas.

Tačiau Europos vadovai iki kitų metų atidėjo galutinį sprendimą dėl vadinamojo klimato paketo. Tačiau Lietuvos vadovai Valdas Adamkus ir Andrius Kubilius pabrėžė, jog sutarimo projekte išliko skyrius apie Ignaliną, kuriuo Lietuvai pasižadėta skirti tiek papildomų taršos leidimų, kiek 2013–2015 metais reali tarša (padidėsianti uždarius Ignalinos atominę elektrinę) viršys skirtų leidimų skaičių.

Anot A. Kubiliaus, taip šaliai būtų vidutiniu laikotarpiu kompensuotos Ignalinos atominės elektrinės uždarymo pasekmės. Trumpo laikotarpio poreikiai su Europos Komisija nėra sutarti.

„Norime elektros“, – poreikių nedetalizavo A. Kubilius.

„Yra įteiktas dar Gedimino Kirkilo pasirašytas laiškas, planas apima daug įvairių svarbių projektų, kurių poreikis yra suderintas su komisija“, – apskritai kalbėjo jis.

Leidimai vertinami šimtais milijonų litų, jie bus dalijami šalies pramonės ir energetikos įmonėms. Gavusios leidimus, dujas naudojančios elektrinės, kurios uždarius IAE gamins daugiau elektros ir gerokai daugiau terš aplinką, veiktų pigiau – mat papildomai taršai joms nereikėtų šių leidimų pirkti ir taip branginti elektros.

Plane įrašyta, jog Lietuva papildomų leidimų taršai 2013–2015 metais gaus tiek, kiek realiai padidės tarša šalyje, uždarius atominę elektrinę.

Tačiau, jei 2008–2010 metais Lietuva bus skyrusi įmonėms daugiau taršos leidimų, nei realiai naudota, tai papildomai leidimai bus sumažinti perviršio suma.

„Iš tiesų Europa turėjo ambicingų tikslų taryboje, tikslus pasiekė“, – džiaugėsi A. Kubilius po tarybos.

„Turėtume pripažinti, kad Lietuvos iškeltos problemos ir tuo pačiu jų įvertinimas yra teigiamas, kadangi tai, kas mums svarbu – būtent mūsų energetikos šaltinių užtikrinimas, rūpestis dėl ateities, buvo išgirsta. Tie mūsų pageidavimai, ypač kiek tai susiję su parama iš Europos Sąjungos – mes jos turime“, – kalbėjo prezidentas Valdas Adamkus prieš išvykdamas Lietuvon.

Lietuvos vadovai, anksčiau nurodę, jog po 2013-ųjų metų norėtų kasmet gauti 5 mln. papildomų leidimų, dabartinio Europos Vadovų Tarybos pasiūlymo beveik nekritikuoja. Dabartinėmis kainomis 5 mln. leidimų kainuoja apie 250 mln. eurų (860 mln. litų). Pertekliniai leidimai pardavinėjami specialiuose aukcionuose, jų vertė nuolat kinta.

Lietuvos diplomatai neoficialiai pabrėžia, jog pagalbos Lietuvai dėl Ignalinos elektrinės atveju bene pirmą sykį istorijoje į Europos vadovų sutarimus buvo įrašyta konkreti šalis, kurios poreikiai sprendžiami. Mat paprastai susitarimuose minimi tik principai, kad ir atitinkantys konkrečių valstybių interesus. „Pats faktas, kad Ignalina pažymėta atskirai, yra esamos padėties pripažinimas“, – sakė V. Adamkus.

Briuselyje vadovai netikėtai sutarė ir dėl dar vieno Lietuvai naudingo reikalo – tikėtina, bus atsisakyta plano eurokomisarus „rotuoti“, visos 27 šalys nuolatos turės savo komisarą.

Verslininkai iš neskaidriai dalijamų leidimų uždirba šimtus milijonų.

Lietuvoje beveik du trečdaliai skiriami šilumos ir elektros gamintojams, beveik penktadalis – naftos perdirbėjai „Mažeikių naftai“, ir kiek daugiau nei dešimtadalis – cemento ir kalkių gamintojams.

Valstybės kontrolė nustatė, kad, nors 2005–2006 metais Lietuva panaudojo tik pusę skirtų leidimų, kitose Europos šalyse panaudoti beveik visi.

Tuo laikotarpiu aštuonios leidimus gavusios valstybės ir savivaldybių kontroliuojamos įmonės, pardavusios perviršinius, gavo beveik 118 mln. litų pajamų. Kitos 57 leidimus tuo metu gavusios įmonės yra privačios ir informacijos apie leidimų pardavimą teikti atsisakė.

Kontrolė taip pat nustatė, jog kelios įmonės, nepanaudojusios anksčiau gautų leidimų, iš rezervo gavo papildomų leidimų. Tai – valstybės įmonė „Ignalinos atominė elektrinė“, bendrovės „Pagirių šiltnamiai“, „Achema“, „Šiaulių energija“, „Litekso filialas – Druskininkų šiluma“, „Arvi cukrus“ ir kitos.

Valstybės kontrolės nuomone, šis leidimų rezervo paskirstymas buvo „nepakankamai viešas“.

Lietuva jau įpratusi prašyti kuo daugiau leidimų

Europos Taršos leidimų sistema Europos Sąjungoje pradėjo veikti 2005-aisiais. Ja siekiama sukurti paskatas įmonėms stengtis riboti savo taršą, naudoti ekologiškesnius įrenginius. Dėl šių priemonių tikimasi, kad 2020 metais Europos Sąjungos šalys išmes 20 proc. mažiau taršos nei 1990-aisiais.

Šiuo metu leidimai taršai yra skirstomi tarp sąjungos šalių, o šiuos jos padalija šalies įmonėms.

Pakankamai leidimų neturinčios įmonės jas turi pirkti iš tų, kurios leidimų taršai turi per daug.

Pirmąjį sykį leidimų kvotos buvo paskirstytos 2005–2007 m. Tada Lietuvai buvo skirti 37 mln. taršos leidimų – vidutiniškai po 12,3 mln. kasmet.

Tačiau Lietuvos įmonės kasmet vidutiniškai išnaudojo tik po 6,5 mln. gautų leidimų. Dar 2,6 mln. leidimų buvo pelningai parduoti užsienin, o 2 mln. leidimų vidutiniškai kasmet liko nepanaudoti.

Rengiantis 2008–2012 m. taršos periodui, Lietuva prašė pusantro karto daugiau leidimų – vidutiniškai 16 mln. leidimų kasmet. Mat, argumentuota, tarša padidės uždarius Ignalinos atominę elektrinę.

Tačiau Lietuvai buvo paskirta tik 8,8 mln. kasmetinių leidimų. Iš jų įmonėms numatyta perduoti 7,1 mln. leidimų kasmet, o likę – rezervas.

Šiuo metu Europos Sąjungoje vyksta derybos dėl leidimų 2013–2020 metų periodui.

2008-12-12 14:58
Andrius Sytas iš Briuselio | Alfa.lt