Europos Sąjungos aplinkos ministrų Tarybos posėdyje Liuksemburge dalyvaujantis ministras Gediminas Kazlauskas kartu su kolegomis iš kitų šalių planuoja patvirtinti bendrą ES poziciją artėjančiai Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos šalių konferencijai.

Ši konferencija lapkričio 26 - gruodžio 7 dienomis vyks Dohoje, Katare. Liuksemburge taip pat vyks ministrų politiniai debatai dėl Laivų perdirbimo reglamento projekto.

Praėjusiais metais Durbane vykusioje klimato kaitos konferencijoje šalys sutarė ir toliau mažinti išmetamą šiltnamio dujų kiekį šiam tikslui sudarant naują susitarimą dėl antrojo įsipareigojimų laikotarpio pagal Kioto protokolą. Dohoje vyksiančioje konferencijoje šalys turės priimti sprendimą dėl visų tokio naujo susitarimo elementų. Taigi šiose ES Aplinkos tarybos išvadose bus išdėstyti esminiai ES pozicijos elementai dėl antrojo įsipareigojimų laikotarpio pagal Kioto protokolą.

Lietuva iš esmės sutinka su išvadose išdėstytais ES pozicijos elementais. Vis dėlto Lietuvai aktualiu klausimu ir toliau išlieka nustatytosios normos vienetų (NNV), likusių iš pirmojo įsipareigojimų laikotarpio pagal Kioto protokolą, naudojimas.

Ministras G. Kazlauskas Taryboje akcentuos, jog reguliuojant likusio NNV naudojimo klausimą, turi būti siekiama įtvirtinti pusiausvyrą tarp esminių NNV pertekliaus valdymo principų. Reikia ne tik išlaikyti ambicingą aplinkosauginio integralumo lygį, bet ir skatinti šalis viršyti nustatytus šiltnamio dujų mažinimo tikslus. Lietuva supranta, kad siekiant efektyviai kovoti su klimato kaita, turi būti nustatyti tam tikri perkeltų NNV naudojimo ribojimai. Tačiau išvadose numatyti griežti ribojimai nuvertintų šalių atliktas pastangas mažinat šiltnamio dujų išmetimus ir neskatintų viršyti nustatytus tikslus. Todėl išvadose, Lietuvos nuomone, turi būti sutarta dėl formuluotės, kuri įtvirtintų subalansuotą NNV pertekliaus reguliavimą.

Aplinkos taryboje planuojama patvirtinti išvadas dėl Jungtinių Tautų (JT) konferencijos tvaraus vystymosi klausimais 2012 m. aukščiausiojo lygio susitikimo (RIO +20) rezultatų ir su jų įgyvendinimu susijusios tolesnės veiklos. Išvadose pateikiama ES pozicija dėl JT Tvaraus vystymosi konferencijos „Rio+20“ rezultatų dokumento „Ateitis, kurios norime“ ir pažymima, kad ES ir toliau bus aktyvi ir konstruktyvi įgyvendinant „Rio+20“ sprendimus.

Lietuva pritaria Tarybos išvadoms, kuriose ES ir valstybės narės įsipareigoja aktyviai ir konstruktyviai dalyvauti įgyvendinant „Rio+20“ konferencijos rezultatus bei teigiamai vertina siekį sukurti išsamesnius pažangos vertinimo rodiklius, kurie atspindėtų ne tik ekonomikos augimą, bet ir socialinės gerovės bei aplinkos būklės kitimą.

Lietuvos nuomone, įgyvendinat „Rio+20“ sprendimus, susijusius su tarptautinių tvaraus vystymosi ir aplinkos apsaugos institucijų pertvarkymu, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas aiškiam kuriamų ar pertvarkomų institucijų funkcijų nustatymui, veiklų ir skiriamų lėšų koordinavimui. Visuomenės dalyvavimas būtinas pertvarkant tarptautines institucijas, skatinant perėjimą prie žaliosios ekonomikos ir kuriant darnaus vystymosi tikslus.

Ministrai Liuksemburge aptars Laivų perdirbimo reglamento projektą, diskutuos dėl jo įgyvendinimo ir veiksmingumo, derinimo su 2009 m. priimtos tarptautinės Honkongo konvencijos dėl saugaus ir aplinkai tinkamo laivų perdirbimo nuostatomis.

Lietuva iš esmės teigiamai vertina Reglamento projektą ir jame nustatomus reikalavimus laivų perdirbimo procesui ir perdirbimo įmonėms, kurie padėtų sustabdyti aplinkai netinkamo ir nesaugaus laivų išmontavimo praktiką ir apsaugoti aplinką ir žmonių sveikatą. Ministras G. Kazlauskas Taryboje akcentuos, jog reglamento įgyvendinimas turėtų užtikrinti su ES vėliava plaukiojančių laivų ir ES uostų konkurencingumą, o siūlant reglamentą taikyti ne ES laivams, turi būti įvertintas tokio pasiūlymo poveikis.

Viena vertus, taikymo srities išplėtimas galbūt padėtų užtikrinti su ES vėliava plaukiojančių laivų konkurencingumą ir sumažintų vėliavos keitimo riziką. Kita vertus, taikant Reglamento reikalavimus į mūsų uostus įplaukiantiems ne ES laivams, pastarieji gali rinktis palankesnį režimą taikančius gretimus ne Europos Sąjungos valstybių uostus.

Lietuva mano, kad Reglamento reikalavimai turi derėti su Honkongo konvencija, o Reglamento ir Konvencijos įsigaliojimo terminai turėtų būti kuo artimesni. Tik tokiu būdu įmanoma užtikrinti sklandų Reglamento reikalavimų įgyvendinimą ir išvengti neigiamų pasekmių ES laivynui ir uostams.

Lietuvos aplinkos ministerija