Europos Sąjungos aplinkos ministrų susitikime birželio 11 d. Liuksemburge vyks politiniai debatai dėl naudojant žemę, keičiant žemės naudojimo paskirtį ir vykdant miškininkystės veiklą (LULUCF) išmetamo ir absorbuojamo šiltnamio dujų kiekio apskaitos taisyklių.

Lietuva remia Komisijos siūlomą laipsnišką požiūrį – pirmiausia nustatyti patikimas ir suderintas šiltnamio dujų išmetimo ir absorbavimo iš LULUCF sektoriaus apskaitos taisykles ir tik vėliau šį sektorių įtraukti į ES šiltnamio dujų išmetimų mažinimo įsipareigojimus. Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas akcentuos, jog siekiant išvengti papildomos administracinės naštos valstybėms nustatymo svarbu, kad apskaitos taisyklės būtų suderintos su Klimato kaitos konvencijos ir Kioto protokolo sprendimais.

Aplinkos ministrai paragins kuo skubiau parengti bei priimti 7-ąją ES aplinkosaugos veiksmų programą, kurios pagrindinis tikslas sukurti žaliąją Europą iki 2050 metų. Nauja programa pratęstų šiemet besibaigiančią 6-ąją aplinkosaugos veiksmų programą.

Lietuva pritars ES Tarybai pirmininkaujančios Danijos siūlymui, kad būsimoji programa visoms ES valstybėms narėms nustatytų realius įgyvendinamus tikslus iki 2020 m. ir konkrečius veiksmus bei jų įgyvendinimo rodiklius. Tai padėtų veiksmingai naudoti išteklius, vystyti mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką ir skatintų investicijas į žaliąsias ūkio sritis. G. Kazlausko nuomone, tai leistų ES valstybėms narėms sklandžiai pereiti prie žaliosios ekonomikos iki 2050 metų.

Aplinkos ministrai taip pat ketina priimti išvadas dėl Biologinės įvairovės ir biosaugos, nustatydami ES poziciją spalį Indijoje vyksiančioje Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvencijoje ir Kartachenos biosaugos protokolo susitikime.

Išvadose pabrėžiama Bioįvairovės konvencijos Strateginio plano įgyvendinimo tiek ES, tiek ir tarptautiniu lygiu svarba, ypatingas dėmesys skiriamas finansinių, žmogiškųjų ir techninių išteklių mobilizavimui. Planuojama, kad Aplinkos tarybos metu ministrai detaliau aptars išteklių mobilizavimo ir jūrų biologinės įvairovės klausimus. Lietuvai svarbu, kad išvadose būtų numatyta, kad finansinius įsipareigojimus pasauliniu mastu prisiimtų ne tik ES ir jos valstybės narės, bet ir kitos Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvencijos šalys.

Rengiantis rugsėjį Kenijoje vyksiančiai Tarptautinei konferencijai dėl cheminių medžiagų valdymo ir birželį Urugvajuje vyksiančiam Tarpvyriausybiniam derybų dėl gyvsidabrio komitetui, Aplinkos taryba taip pat patvirtins išvadas, nustatančias ES derybinę poziciją dėl Tarptautinės cheminių medžiagų valdymo strategijos įgyvendinimo, gyvsidabrio gamybos ir naudojimo ribojimo, Bazelio, Stokholmo ir Roterdamo konvencijų veiksmų koordinavimo, finansinių išteklių mobilizavimo ir panaudojimo esamais pajėgumais.

Lietuvos nuolatinė atstovybė Europos Sąjungoje