Rugpjūčio 28–29 d. Taline įvyko Baltijos jūros regiono žuvininkystės forumo „Baltfish“ aukšto lygio susitikimas, kuriame aktualiausius Baltijos jūros regiono žuvininkystės klausimus aptarė Suomijos, Švedijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Danijos ir Europos Komisijos atstovai.

Susitikime buvo aptartas uždraudimo išmesti atgal į Baltijos jūrą nepageidaujamą žuvų priegaudą įgyvendinimas. Dauguma šalių pareiškė pritariančios birželio 12 d. Žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje nustatytam palaipsniui išmetimų uždraudimo įgyvendinimo Baltijos jūroje tvarkaraščiui: iki 2014 m. sausio 1 d. – strimelei, šprotui ir lašišai, iki 2015 m. sausio 1 d. – menkei, ne vėliau kaip iki 2018 m. sausio 1 d. – visoms kitoms žuvų rūšims.

Šalių atstovai taip pat diskutavo ir apie išimtis, kada draudimas išmesti nepageidaujamą žuvų priegaudą neturėtų būti taikomas. Buvo prieita vieningos nuomonės, kad žvejams turėtų būti sudarytos galimybės priekrantėje sugautas nekomercinio dydžio žuvis, kurios po sugavimo išlieka gyvybingos, paleisti atgal į jūrą, užuot įpareigojus iškrauti jas krante. Susitikimo metu buvo aptarti ir nepageidaujamos priegaudos mažinimo būdai, minimalus verslinis žuvų dydis, išmetimų uždraudimo įgyvendinimo kontrolė bei jau galiojančių techninių priemonių taikymas po išmetimų uždraudimo įsigaliojimo.

Danijos atstovams posėdyje iškėlus klausimą dėl žvejybos dienų padidinimo galimybių, šalys pritarė idėjai, kad didinant bendrą leidžiamą sužvejoti kiekį, reikėtų atitinkamai padidinti ir žvejybos pastangas. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos žvejybinis laivynas yra pasenęs ir šalis pastaraisiais metais pilnai neišgaudo jai skirtų žvejybos kvotų, Lietuvos atstovai taip pat pritarė žvejybos dienų padidinimo idėjai.

Kita labai svarbi susitikimo tema buvo 2013 m. Baltijos jūros kvotos ir bendras leidžiamas sužvejoti žuvų kiekis. Šalių atstovai išsakė savo pozicijas dėl 2013 m. numatomų kvotų, kurių klausimas bus pradėtas svarstyti Žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje spalio mėnesį.

Susitikime buvo aptarta ir naujovė – daugiarūšis Baltijos jūros planas (angl. Multispecies plan for the Baltic Sea), kuris turėtų pakeisti šiuo metu esančius atskirų Baltijos jūros žuvų rūšių daugiamečius išteklių valdymo planus. Komisijos atstovas pristatė pagrindines šio naujai kuriamo plano gaires ir tam tikrus probleminius aspektus. Tačiau šalių atstovai pareiškė, kad jiems norėtųsi matyti ambicingesnį planą. Anot jų, skubėti nederėtų – pirmiausia reikėtų įsigilinti į mokslininkų rekomendacijas bei turimą informaciją dėl tarprūšinės sąveikos. Komisijos atstovai savo ruožtu akcentavo tai, kad daugiarūšio plano efektyvumui labai svarbu turėti pakankamai duomenų apie Baltijos jūros žuvų išteklių būklę bei sugavimus. Šalys buvo paragintos aktyviau teikti duomenis apie nekvotuojamų žuvų, tokių kaip plekšnės ir otai, sugavimus ir priegaudą, nes ateityje nuo to priklausys šalims skiriamų šių žuvų rūšių kvotų dydis.