Šiandien Žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus vadovaujama delegacija dalyvauja Lenkijos, Latvijos, Estijos, Lietuvos žemės ūkio ministrų konferencijoje „Bendroji žemės ūkio politika po 2013 m.“ vykstančioje Lomžoje ir Augustave (Lenkija). Šiandien jau vyko darbiniai susitikimai su veterinarijos, fitosanitarijos, žemės ūkio vadovais ir atsakingais specialistais. Lomžoje ministras Kazys Starkevičius apsilankęs kooperatinėje pieno bendrovėje, susipažinęs su moderniomis pieno gamybos technologijomis, pasidžiaugė, jog kaimynai net ir krizės laikotarpiu nejautė ypatingai didelių suvaržymų. Ministras džiaugėsi Lietuvos ir Lenkijos pieno gamintojų bendradarbiavimu.

Europos Komisijai 2011 m. paskelbus teisės aktų pasiūlymus, diskusijose dėl BŽŪP ateities po 2013 m., prasidėjo naujas lemiamas etapas. Estija, Lietuva, Latvija ir Lenkija įsitikinusios, kad sutarti sprendimai bus labai svarbūs prisidedant prie konkurencingo ir tvaraus  žemės ūkio, bei prisidės prie strateginių ES tikslų, nurodytų strategijoje „Europa 2020“, įgyvendinimo.

Ministrai diskutuoja, kad ES žemės ūkis, jo konkurencingumas priklauso nuo inicijuojamų pokyčių, kurie užtikrins teisingą vieningą Europos rinką. Dabartinė tiesioginių išmokų politika pakerta pasitikėjimą BŽŪP. EK pasiūlymai dėl TI perskirstymo yra nepakankamai ambicingi, kadangi de facto išsaugo istorinius referencinius rodiklius, kurie buvo aktualūs ankstesniame finansiniame laikotarpyje, tačiau dabar prarado aktualumą. Todėl keturios ES valstybės narės reikalauja paremti išteklių paskirstymą pirmajame ramstyje remiantis naujais, objektyviais kriterijais, turinčiais realias sąsajas su reformuotos BŽŪP tikslais.

Siekiant pasiekti ilgalaikius maisto saugumo tikslus, būtina užtikrinti tvarią žemės ūkio produkcijos gamybą. Ministrai suvokia tikslus, kurių EK siekia, siūlydama „žalinti“ Tiesiogines išmokas, tačiau šio reikalavimo nustatymas visiems ES ūkininkams, atsižvelgiant į skirtingus TI išmokų dydžius, sutrikdo konkurencines sąlygas (neužtikrina identiškų kompensacijų užtikrinant vieningus reikalavimus) ir kenkia pačiam mechanizmo veiksmingumui. Ministrai tikisi, kad tuo atveju, jei ūkininkams bus nustatytas „žalinimo“ ar koks kitas reikalavimas, papildoma kompensuojama paramos našta bus nustatoma taip, kad užtikrintų vienodas sąlygas be jokių pereinamųjų laikotarpių.

Žemės ūkio ministerija