Vasario 22–23 d. žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus vadovaujama delegacija dalyvavo Lenkijos, Latvijos, Estijos ir Lietuvos žemės ūkio ministrų konferencijoje „Bendroji žemės ūkio politika po 2013 m.“, vykstančioje Augustave (Lenkija). Apie aktualiausius susitikime aptartus klausimus kalbamės su žemės ūkio ministru K. Starkevičiumi.

„Baltijos šalių žemės ūkio ministrus susitikti pasikvietė Lenkijos žemės ūkio ministras, siekdama aptarti aktualiausius klausimus dėl Bendrosios žemės ūkio politikos ateities po 2013 m.“,– pabrėžė K. Starkevičius.  Pasak jo, 2011 m. Europos Komisijai paskelbus teisės aktų pasiūlymus, šiemet, 2012 m., prasidėjo naujas lemiamas šalių narių ir EK derybų etapas.
 
Lietuvos žemės ūkio ministras atkreipė dėmesį, jog viena aktualiausių susitikime aptartų temų buvo tiesioginių išmokų paskirstymo klausimas. Konferencijoje visų šalių žemės ūkio ministrai  pabrėžė, kad pasiūlymai dėl  tiesioginių išmokų perskirstymo nėra teisingi ir neatitinka keliamų BŽŪP reformos tikslų. Baltijos valstybių ministrai dar kartą akcentavo tam tikrą Baltijos šalių išskirtinumą, nes ūkininkai iš Lietuvos Latvijos ir Estijos nuo jų įstojimo į ES gauna žemiausius tiesioginės paramos lygmenis, palyginti su kitomis ES šalimis narėmis. Net atsižvelgiant į kiekvienos Baltijos šalies visuminį kaimo plėtros ir tiesioginių išmokų voką, susumavus visas šias išmokas ir padalijus ją iš atitinkamo žemės ūkio ploto, visos Baltijos šalys vis dar gauna žemiausią ES finansavimo už hektarą sumą.
 
Diskutuota ir dėl „aktyvaus ūkininko“ apibrėžimo. Tiek Baltijos šalių, tiek Lenkijos atstovai pripažino, kad dabartinis Komisijos pasiūlymas, pagal kurį gaunamų tiesioginių išmokų sumą siūloma sieti su pajamomis, gaunamomis iš ne žemės ūkio veiklos. Nustatant 5000 EUR tiesioginių išmokų ribą, iki kurios aktyviam ūkininkui keliami reikalavimai netaikomi, yra palankus vienai ar dviem didžiosioms ES valstybėms, o tuo tarpu kitų šalių problemos šiuo atžvilgiu visiškai nesprendžiamos.
 
Lenkijos ir Baltijos šalių susitikime diskutuota ir dėl tolesnio BŽŪP „žalinimo“, t.y. I ramstyje įvedant išmokas už klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio veiklą ir šioms išmokoms privalomai skiriant 30 proc. metinių nacionalinių tiesioginių išmokų vokų. Pabrėžta, kad dėl šios ir kitų EK siūlomų ribų dar reikia diskutuoti, daugeliu atveju jos turėtų būti mažinamos.

Ministrų susitikime aktyviai diskutuota ir dėl II BŽŪP ramsčio (kaimo plėtros), ypatingą dėmesį atkreipiant į tai, kaip bus nustatomi kriterijai, pagal kuriuos šalims narėms bus skirti finansiniai vokai. Susitikime vieningai nutarta kreiptis į EK su prašymu kuo greičiau informuoti šalis nares apie tai, kaip bus formuluojami paramos teikimo kriterijai ir lėšos. Susitikime akcentuota, jog šalys narės finansinių vokų skirstymo kriterijus turi žinoti iš anksto ir turėti galimybę juos aptarti.
 
Detaliai buvo aptartos ir konkrečios kaimo plėtros priemonės, ypač daug dėmesio skiriant vietovių, kuriose esama gamtinių kliūčių, nustatymo kriterijams.
 
Susitikime taip pat buvo aptarti ir rinkos reguliavimo po 2013 m. klausimai, tačiau šioje srityje Lenkijai ir Baltijos valstybėms didesnių problemų nekyla. Dėl cukraus režimo ir kvotų susitikime tarp šalių išryškėjo dvi skirtingos nuomonės. Lietuva ir Lenkija norėtų, kad cukraus kvotos būtų pratęstos, tuo tarpu Latvija ir Estija pasisakė už tai, jog cukraus kvotos galėtų būti panaikintos nuo 2015 m. Lenkijai aktualus ir pieno kvotų panaikinimo klausimas, tuo tarpu Baltijos valstybėms tai nėra labai aktualu.

Lenkijos ir Baltijos šalių žemės ūkio ministrų konferencijoje sutarta ir toliau glaudžiai bendradarbiauti, bendrai siekiant kuo geresnių rezultatų mūsų valstybių žemės ūkio sektoriui po 2013 metų.

Žemės ūkio ministerija