Dėl lygios, teisingos ir sąžiningos Bendrosios žemės ūkio politikos visoms Europos Sąjungos valstybėms

Mes pripažįstame Bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) kaip vienos iš pagrindinių ES politikos krypčių svarbą, ir jos didelę reikšmę ne tiktai apsirūpinant maistu, bet ir užtikrinant tausojantį išteklių naudojimą ir išsaugojimą aplinkosaugos ir kaimo plėtros srityse. Dėl visų šitų faktorių įtakos ir tam, kad susidorotume su naujais iššūkiais, būtina turėti naują, integralią ir harmonizuotą BŽŪP, kuri remiasi solidarumu, sąžiningu traktavimu ir lygiomis konkurencijos sąlygomis.
 
Mes pritariame ankstesnėms BŽŪP reformoms, kurios ėmė atsitraukti nuo paramos gaminiams ir prisidėjo prie geresnio ūkininkų orientavimo į rinką ir tuo palengvino jų prisitaikymą prie ekonominių aplinkybių bei prie žemės ūkio konkurencingumo pagerinimo. Pagrindinė paramos kryptis yra vis labiau nukreipta į daugiafunkcinį Europos žemės ūkio modelio pobūdį, o pirmenybė teikiama ūkininkų žemės tvarkymo funkcijai, kuri užtikrina didesnį skaičių socialinių gėrybių, ne vien aprūpinimą maistu. Nuo Baltijos šalių įstojimo į ES 2004 metais Baltijos šalys jau visiškai pritaikė vieningą atsietų išmokų už ploto vienetą schemą.

Mes manome, kad istoriniai referenciniai laikotarpiai, naudojami 2003m. BŽŪP reformos procese, nustatyti tiesioginės paramos lygiui dabartiniu laikotarpiu yra praradę pagrįstumą. Daugiau nebegalima pateisinti egzistuojančių didelių skirtumų, iki 5 kartų, kurie gyvuoja tarp ES šalių narių ir kelia pavojų, kad Baltijos šalių ūkininkai nepajėgs konkuruoti su kitų ES šalių ūkininkais.

Mes pabrėžiame faktą, kad ūkininkai iš visų trijų Baltijos šalių nuo jų įstojimo į ES gauna žemiausius tiesioginės paramos lygmenis, palyginti su kitomis ES šalimis narėmis. Ši padėtis apsunkina ūkininkų siekį pasinaudoti lygiomis galimybėmis bendrojoje ES rinkoje. Net atsižvelgiant į kiekvienos Baltijos šalies visuminį kaimo plėtros ir tiesioginių išmokų voką, susumavus visas šias išmokas ir padalijus ją iš atitinkamo žemės ūkio ploto, kiekviena Baltijos šalis vis dar gauna žemiausią ES finansavimo už hektarą sumą (žr. pirmą priedą). Nepaisant to, mes ir toliau privalome paklusti tiems patiems ES teisės reikalavimams, kaip ir kitos ES šalys narės, nors paramos lygiai tarp ES šalių esmingai skiriasi.

Mes pabrėžiame kaimo plėtros politikos svarbą, kadangi didelis iššūkis žemės ūkio gamybai yra užtikrinti aprūpinimą maistu konkurencingo žemės ūkio sektoriaus pagalba, ir tuo pat metu išlaikyti biologinį. Tai pat yra svarbu skirti dėmesį struktūrinei plėtrai, įveikti naujus iššūkius, diegti inovacijas ir naudoti naujas technologijas. Visa šita gali būti atliekamą per antrąjį BŽŪP ramstį.
 
Kai dėl ES Komisijos pasiūlymo, išdėstyto komunikate „Europos biudžetas 2020 metais“, paskelbtame 2011 birželio 29 d., bei BŽŪP reformos teisės aktų paketo tiesioginės paramos perskirstymo tarp ES narių po 2013m. klausimu, paskelbtu 2011 spalio 12d., mes norime pareikšti didelį nusivylimą, kad šie pasiūlymai nėra ekonomiškai pagrįsti. Jie iš esmės išlaiko žymius tiesioginės paramos lygio skirtumus tarp ES šalių narių, nes remiasi istorinių referencinių laikotarpių sistema dar daugeliui metų į priekį, su dar vienu ilgu pereinamuoju laikotarpiu. Reikia padaryti fundamentalius ir esminius pagerinimus ir užtikrinti, kad būsimoji BŽŪP atitiktų sąžiningos konkurencijos principą, nustatytą Sutarties dėl ES funkcionavimo konsoliduotos versijos preambulėje bei naujosios BŽŪP tikslus, ypač tuos, kurie susiję su rinkos orientacija. Mes pabrėžiame savo susirūpinimą dėl būsimos BŽŪP lygiateisiškumo ir nešališkumo, konkrečiai dėl jos sugebėjimo ateityje užtikrinti teisingą ir nešališką traktavimą ir lygias sąlygas ES rinkose. Šis klausimas mūsų valstybėms yra be galo svarbus.

Todėl mes reikalaujame, kad pradedant nuo pačios pirmosios naujojo Daugiamečio finansavimo laikotarpio pradžios, būtų ne tik tęsiamas esminis žemės ūkio sektoriaus rinkos orientacijos gerinimas, bet ir būtų užtikrintas tikrai teisingas, sąžiningas ir nešališkas traktavimas visoje ES rinkoje, kad ūkininkai galėtų lanksčiau reaguoti į rinkos signalus.

Atsižvelgdami į sąžiningos, teisingos ir lygios konkurencijos svarbą, būtinybę išvengti rinkos iškraipymų bendrojoje ES rinkoje, didėjančią vartotojų paklausą žemės ūkio produktams ir viešosioms gėrybėms, taip pat ir pačios ES Komisijos analizę, kurioje pabrėžiama, kad bendrosios žemės ūkio gamybos žaliavų kaštai ir gamybos išlaidos daugeliu atvejų yra tokios pačios, kaip ir kitose šalyse narėse, mes reikalaujame, kad:

1) tiesioginių išmokų pasiskirstymo tarp šalių narių koregavimas būtų įgyvendinamas taip, kad būtų išvengta esminių skirtumų tarp aukščiausio ir žemiausio ES tiesioginių išmokų lygio, todėl kad politiškai nebuvo įmanoma rasti bendrų objektyvių ekonominių (patenkinančių pagrindinę pajamų palaikymo funkciją) ir aplinkosauginių (garantuojančių visuomenių gėrybių užtikrinimą) kriterijų, charakterizuojančių dabartinę padėtį;
 
2) tiesioginių išmokų suma Baltijos šalims turi būti nustatyta pagal naują skaičiavimo būdą, kuris privalėtų būti taikomas jau nuo 2014 m. sausio 1d. be jokio pereinamojo laikotarpio dėl tos priežasties, kad pereinamasis laikotarpis Baltijos šalims jau buvo taikomas nuo 2004 iki 2013 m. pabaigos;
 
3) metodas, kuriuo nustatomas ES finansavimo pasiskirstymas tarp ES šalių narių, turi remtis kriterijais, atspindinčiais politikos esmę bei aktualius poreikius ir iššūkius (t.y. naudojamą žemės ūkio plotą, bendrąją pridėtinę vertę, NATURA 2000 priemonės apimamą plotą, miškų plotą, retą gyventojų tankį ir bendrąjį nacionalinį produktą vienam gyventojui). Šis metodas turi taip pat užtikrinti, kad nebūtų jokio finansavimo sumažėjimo toms šalims narėms, kurių paramos lygis yra gerokai žemesnis už nacionalinį vidurkį;
 
4) turi būti skirtos pakankamos sumos tiek tiesioginėms išmokoms, tiek ir kaimo plėtros politikai. Taip pat turi būti užtikrintas vieningas lėšų perskirstymo tarp skirtingų BŽŪP ramsčių metodas, kad tuo būdu Europos Sąjungoje būtų skatinama tausojanti žemės ūkio ir kaimo regionų plėtra. Būtina atsižvelgti į tai, kad pereinamuoju laikotarpiu, dėl Sovietų Sąjungos suirimo, Baltijos šalių žemės ūkio infrastruktūra patyrė didžiausius sunkumus ir įtampą.

Tikime, kad bendromis pastangomis sugebėsime rasti tinkamą sprendimą, kuris padės padidinti visuomenės pasitikėjimą ir pasiųs vienareikšmį signalą, jog kiekvienas Europos Sąjungos pilietis turi teisę į teisingas ūkininkavimo sąlygas. Esame įsitikinę, kad visos ES valstybės narės, tarp jų – ir Baltijos šalys, turės reikiamus finansinius išteklius susidoroti su visais ateityje laukiančiais naujais iššūkiais.

Estijos žemės ūkio ministras p. Helir Valdor Seeder

Latvijos žemės ūkio ministrė p. Laimdota Straujuma

Lietuvos žemės ūkio ministras p. Kazys Starkevičius

Estijos centrinės ūkininkų sąjungos p. Juhan Särgava

Latvijos žemės ūkio organizacijos p. Edgars Treibergs

Lietuvos ūkininkų sąjunga p. Jonas Talmantas

Estijos Žemės ūkio ir prekybos rūmų Prezidentas p. Aavo Mölder

Latvijos Ūkininkų parlamento bendradarbiavimo tarybos valdybos pirmininkas p. Maira Dzelzkaleja

Lietuvos žemės ūkio rūmai p. Bronius Markauskas

Estijos Ūkininkų federacijos Generalinis sekretorius p. Kaul Nurm

Latvijos Žemės ūkio kooperatyvų asociacijos tarybos narys p. Uldis Krievārs

Lietuvos Žemės ūkio įmonių asociacija p. Vilius Kaikaris

Berlynas, Vokietija
2012 m. sausio 20 d.