Vilnius, gegužės 27 d. (BNS). Europos Parlamento (EP) Peticijų komitetas, remdamasis lietuvių ir lenkų pasirašytomis peticijomis, siūlo kol kas netiesti Rusijos ir Vokietijos planuojamo dujotiekio Baltijos jūros dugnu.

Tokį sprendimą komitetas priėmė antradienį, patvirtinęs specialią ataskaitą, kurioje reikalaujama netiesti dujotiekio Baltijos jūros dugnu, kol nebus nepriklausomai įvertintas jo poveikis. Be kita ko, siūloma apsvarstyti galimybę "Nord Stream" tiesti sausuma.

Pernai EP gavo dvi Lenkijos ir Lietuvos gyventojų peticijas, kuriose nuogąstaujama dėl "Nord Stream" dujotiekio poveikio aplinkai. Lietuvoje parengtą peticiją parėmė 18 Baltijos šalių nevyriausybinių organizacijų, ją pasirašė apie 28 tūkst. gyventojų.

Toks sprendimas EP komitete priimtas atsižvelgus į tai, jog pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, antihitlerinė koalicija Baltijos jūroje nuskandino maždaug 40 tūkstančių tonų cheminių ginklų. Didžiausios kapavietės yra į rytus nuo Bornholmo ir pietryčius nuo Gotlando salos.

Manoma, kad paskandintuose sviediniuose, bombose ir kituose sprogmenyse buvo maždaug 13 tūkstančių tonų nuodingų cheminių medžiagų.

Lietuvoje ir kitose Baltijos jūros šalyse nuogąstaujama, kad šioms medžiagoms patekus iš irstančių sviedinių į aplinką kiltų didžiulė ekologinė katastrofa.

EP komiteto narių nuomone, dėl gausybės Baltijos jūroje palaidotų toksiškų medžiagų planas tiesti minėtą dujotiekį kelia grėsmę šios jūros aplinkai ir prie jos esančių valstybių gyventojams.

Europarlamentarai ragina visų Baltijos pakrantės šalių sutikimu paskirti nepriklausomą instituciją, kuri ištirtų projekto poveikį aplinkai. Jei būtų nustatyta ekologinės katastrofos rizika, ES Taryba, Europos Komisija ir Sąjungos šalys raginamos "pasinaudoti visomis prieinamomis teisinėmis priemonėmis ir užkirsti kelią investuotojo siūlomo masto Šiaurės Europos dujotiekio tiesimo darbams".

EP narių nuomone, "atsižvelgiant į didelę aplinkosauginę riziką bei didelius pasiūlyto projekto kaštus, pirmiausia turėtų būti ištirti alternatyvūs jūros aplinkai nežalingi dujotiekio tiesimo maršrutai" - kaip antai galimybė jį tiesti sausuma ES valstybių teritorija. Savo ruožtu, EP narių nuomone, "ekonominės kompensacijos už sutrikimus ar žalą klausimas turi būti labai aiškiai išspręstas iki darbų pradžios", o bendrovė "Nord Stream" turi prisiimti visą atsakomybę už galimą žalą.

Deputatų nuomone, didelio masto tarpvalstybiniai projektai, planuojami Baltijos jūroje, "yra bendras su šia jūra besiribojančių valstybių reikalas, o ne dvišalių santykių klausimas", todėl siūlomas projektas turėtų būti įgyvendinamas bendradarbiaujant su visomis regiono šalimis, gavus visų jų sutikimą ir leidus joms prižiūrėti darbus. Apgailestaudami dėl menko ES vaidmens "Nord Stream" projekte, europarlamentarai siūlo sukurti ES derybų dėl panašių projektų mechanizmą bei įsteigti juos kuruojančio Sąjungos pareigūno postą.

EP plenarinėje sesijoje dėl šios ataskaitos numatoma balsuoti liepos 9 dieną Strasbūre.