Vilnius, liepos 8 d. (BNS). Europos Parlamentas pareikalavo, kad iki tiesiant dujotiekį Baltijos jūros dugnu, nepriklausomi ekspertai įvertintų jo poveikį aplinkai, taip pat būtų apsvarstyti alternatyvūs jo maršrutai bei aiškiai numatyta atsakomybė už galimą žalą.

EP nuomone, panašūs projektai turėtų būti įgyvendinami kartu su visomis Baltijos jūros regiono šalimis, o ES vaidmuo juose turėtų būti svarbesnis, pranešė EP spaudos tarnyba.

Antradienį didele balsų dauguma EP patvirtino neįpareigojančią ataskaitą - 542 europarlamentarai balsavo už, 60 prieš, 38 susilaikė.

Lietuvos europarlamentaras Vytautas Landsbergis (Europos liaudies partija) priminė ES solidarumo principą ir ragino atsižvelgti į mažesniųjų Baltijos regiono šalių interesus.    "Jei tos "pereinamosios gentys" negerbiamos, o jų likimas nelaikomas svarbiu, - grįžtame į neokolonializmo liūną naujojoje Europoje", - teigė V. Landsbergis. Jis ragino nepritarti "Gazprom" palankioms pataisoms ir "negramzdinti ES ir Europos idėjos į užnuodytą dugną".
  
Pernai Europos Parlamentas gavo dvi Lenkijos ir Lietuvos gyventojų peticijas, kuriose nuogąstaujama dėl "Nord Stream" dujotiekio, planuojamo tiesti Baltijos jūros dugnu tarp Rusijos ir Vokietijos, poveikio aplinkai.

Lietuvos jaunųjų konservatorių lygos parengtą peticiją parėmė 18 Baltijos šalių nevyriausybinių organizacijų, ją pasirašė apie 28 tūkst. gyventojų. Atsakydamas į piliečių susirūpinimą, EP Peticijų komitetas parengė ataskaitą šiuo klausimu, o antradienį dėl jos balsavo visas Parlamentas.

EP teigimu, dėl gausybės Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Baltijos jūroje palaidotų toksiškų medžiagų planas jos dugnu tiesti dujotiekį gali kelti grėsmę šios jūros aplinkai ir prie jos esančių valstybių gyventojams.

Pripažindami, jog šis europinės reikšmės projektas padės ES patenkinti ateities energijos poreikius, europarlamentarai ragina paskirti nepriklausomą organizaciją, kuri ištirtų jo poveikį aplinkai atsižvelgusi į visų Baltijos pajūrio valstybių nuomones. Parlamentas taip pat ragina ištirti galimus alternatyvius dujotiekio maršrutus.

EP nuomone, Baltijos jūra yra bendras su ja besiribojančių valstybių turtas, taigi su ja susiję klausimai neturėtų būti sprendžiami sudarant dvišalius susitarimus, o siūlomas projektas turėtų būti įgyvendinamas bendradarbiaujant su visomis regiono šalimis ir leidus joms prižiūrėti darbus. Parlamentas pažymi, jog ekonominės kompensacijos už sutrikimus ar žalą klausimas turi būti labai aiškiai išspręstas iki darbų pradžios, o
bendrovė "Nord Stream" turi prisiimti visą atsakomybę už galimą žalą.

Apgailestaudami dėl menko ES vaidmens "Nord Stream" projekte, europarlamentarai siūlo sukurti ES derybų dėl panašių projektų tvarką bei įsteigti juos kuruojančio Sąjungos pareigūno postą. Savo ruožtu Europos Komisija raginama įvertinti rinkos konkurencijos padėtį po galimo "Nord Stream" dujotiekio užbaigimo ir prireikus imtis priemonių neleisti "Gazprom" dominuoti ES dujų rinkose, kol ES bendrovėms nebus užtikrintos atsakomosios teisės įeiti į Rusijos rinką.