"Rytų partnerystės" iniciatyva "neturėtų vėl sukurti dviejų blokų - Rytų ir Vakarų, tai neturėtų būti kova dėl įtakos", - sakė Čekijos premjeras Mirekas Topolanekas, kurio šalis surengė šį pirmąjį ES "Rytų partnerystės" programos viršūnių susitikimą Prahoje. "ES gyvybiškai suinteresuota turėti ekonomiškai, politiškai ir socialiai stabilius partnerius, turinčius geras vyriausybes, kurios palaiko žmogaus teises", - pridūrė jis.

Pagrindinis "Rytų partnerystės" tikslas yra "paspartinti politinį bendradarbiavimą ir tolesnę ekonominę integraciją" tarp 27 ES valstybių ir šešių šalių, kurioms skirta ši iniciatyva, teigiama po susitikimo paskelbtame pareiškime.

Šiai partnerystei finansuoti skiriama 600 mln. eurų (2 mlrd. litų), o pagrindinis dėmesys skiriamas vizų išdavimo taisyklių švelninimui ir energetinių bei ekonominių ryšių stiprinimui. Ji gali paskatinti skirti dešimtis milijardų prekybai ir investicijoms, kaip buvo integruojantis į ES jos rytinėms narėms, sakė Čekijos vicepremjeras Alexandras Vondra (Aleksandras Vondra).

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį sakė norintis tikėti, kad ES nebando susikurti politinės atramos prie Rusijos sienų ir pasisakė prieš "naujų skiriamųjų linijų sukūrimą Europoje". "Pasidalijome savo susirūpinimu (dėl to), jog yra tokių, kurie gali norėti nurodyti pakviestiems dalyviams pasirinkti: arba jūs esate su Rusija, arba su Europos Sąjunga", - sakė jis per trumpą spaudos konferenciją po derybų su kolega iš Lenkijos Radoslawu Sikorskiu (Radoslavu Sikorskiu).

ES užsienio politikos vadovas Javieras Solana (Chavjeras Solana) sakė, kad Rusija neturi priežasties klaidingai suprasti šio viršūnių susitikimo esmės. "Kai kurie Rusijos lyderių komentarai nebuvo labai konstruktyvūs, - sakė jis. - Jie labai gerai supranta šią reikšmę - tai nėra (nukreipta) prieš Rusiją".

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso (Žozė Manuelis Barozu) taip pat pabrėžė, kad naujoji ES iniciatyva nėra nukreipta prieš Maskvą, o šiuos jo žodžius jo vėliau pakartojo ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kuri vienintelė iš didžiųjų Vakarų Europos valstybių lyderių dalyvavo viršūnių susitikime.

Rusija nepatikliai vertina ir šiuo metu Gruzijoje prasidėjusias NATO karines pratybas, kurios buvo surengtos vos devyni mėnesiai po šių dviejų kaimyninių valstybių karo.

A.Vondra išreiškė nusivylimą tuo, kad nedalyvavo nemažai ES lyderių, tarp jų - Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Gordonas Brownas (Gordonas Braunas) ir Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi). Savo lyderius atsiuntė tik 17 iš 27 valstybių. "Būčiau tikėjęsis visų ES valstybių įsipareigojimo, nes tai atitinka platesnius ES interesus", - sakė jis žurnalistams.

Tuo tarpu M.Topolanekas, kuris penktadienį perduos valdžios įgaliojimus laikinajam premjerui po kovą parlamente pralaimėto balsavimo dėl pasitikėjimo jo vyriausybe, griežtai atmetė prielaidas, kad dėl gausaus nedalyvavusiųjų būrio susitikimą rengusi Praha patyrė diplomatinį pažeminimą.

"Manau, taip kalbėti išties užgaulu visų dalyvavusiųjų atžvilgiu", - sakė jis žurnalistams ir demonstratyviai perskaitė visų derybose dalyvavusių šalių ir vyriausybių vadovų pavardes.

Į susitikimą neatvyko ir kai kurie rytinių partnerių lyderiai, tarp jų - Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, kuris Vakaruose buvo kritikuojamas dėl savo elgesio su politine opozicija. A.Lukašenka neatvykti nusprendė pagal džentelmenišką susitarimą, kad nesuerzintų kai kurių ES valstybių, sakė čekų diplomatai. Švedijos premjeras Fredrikas Reinfeldtas (Fredrikas Reinfeltas) sakė, kad bet kokios šalies izoliavimas duoda priešingus rezultatus: "Jei yra šalis, neatitinkanti mūsų demokratijos ir mūsų vertybių standartų, ar reiktų ją ignoruoti? Manau, kad tai klaidinga prieiga".

Tačiau nepaisant kai kurių lyderių nedalyvavimo, kai kuriems į Prahą atvykusiems vadovams tai buvo pažanga. Armėnijos ir Azerbaidžano prezidentai per atskiras derybas šiek tiek pasistūmėjo į priekį spręsdami savo ginčą dėl Kalnų Karabacho anklavo, sakė tarpininkai. Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka "Rytų partnerystę" pavadino "pirmosiomis kelio gairėmis" santykiuose su Europa. "Yra ES finansinė parama ir supratimas, kad turi būti glaudesnis bendradarbiavimas su kaimynėmis", - sakė jis.

Vienas konkretus ES plano tikslas yra ilgalaikis vizų išdavimo taisyklių liberalizavimas partnerystės programos narėms. Šalys su patikima valdžia gali naudotis šia partnerystės programa derėdamosi dėl asociacijos susitarimų su ES, kurie yra viena glaudesnio bendradarbiavimo formų ir kurie savo ruožtu gali padėti įsteigti laisvosios prekybos zonas.

"Kalba ne tik apie politinius pareiškimus - dabar mes plėtosime labai konkrečius projektus", - sakė Europos Komisijos pirmininkas J.M.Barroso. ES ir jos Rytų partnerės imsis įgyvendinti tam tikras konkrečias priemones įvairiose srityse, visų pirma susijusiose su energetika, žmogaus teisėmis, geru valdymu, sienų apsauga ir ekonomika, sakė vienas ukrainiečių pareigūnas.

Po šio susitikimo ES penktadienį rengia viršūnių susitikimą energetikos klausimais, kurio tikslas yra atverti "pietų koridorių" alternatyviam energijos tiekimui, pirmiausia - jau seniai planuojamu dujotiekiu "Nabucco" iš Kaspijos jūros regiono į Europą.