Vilnius, birželio 19 d. (BNS). Atsižvelgusi į Airijos reikalavimus Europos Vadovų Taryba Briuselyje penktadienį susitarė, jog eurokomisarų skaičius neturėtų būti mažinamas, o papildomo Lisabonos sutarties ratifikavimo neprireiks.

 "Europos vadovai pareiškė, kad Lisabonos sutarties įsigaliojimas neturės įtakos kai kuriems Airijos gyventojams susirūpinimą keliantiems klausimams dėl mokesčių politikos, teisės, švietimo, šeimos ir karinio neutralumo. EVT susitarė, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai EK ir toliau sudarytų po vieną kiekvienos ES šalies atstovą", - rašoma EVT išvadose.

Kadangi šio sprendimo turinys yra visiškai suderinamas su Lisabonos sutartimi, anot išvadų, jį priėmus sutarties iš naujo ratifikuoti nereikės. Šie sprendimai ims veikti įsigaliojus Lisabonos sutarčiai ir galios ne tik Airijai bet visoms bendrijos narėms. "Svarbiausia yra tai, kad šis protokolas turės sutarties galią. Tai yra teisinė politinė interpretacija ir žinia Airijos gyventojams. Šio protokolo nereikės ratifikuoti, jis bus prijungtas kaip paaiškinamasis tekstas prie naujos stojimo sutarties, kai nauja šalis stos į ES", - žurnalistams po EVT susitikimo aiškino užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas.

ES vadovams atsižvelgus į airių interesus iš esmės yra atveriamas kelias rugsėjį ar spalį įvyksiančiam naujam referendumui Airijoje dėl Lisabonos sutarties ratifikavimo. Airija 2008 metų birželį referendume nepritarė Lisabonos sutarties ratifikavimui. Tam, kad naujoji ES sutartis įsigaliotų, ją ratifikuoti turi visos Bendrijos narės. Airija yra paskutinė ES šalis neratifikavusi sutarties, Lenkijoje ir Čekijoje trūksta tik prezidentų parašų, kad ratifikavimo procesas būtų užbaigtas.

EVT taip pat pritarė Latvijos patvirtintoms naujoms biudžetinėms priemonėms, skirtoms 2009 ir 2010 metais užtikrinti "apčiuopiamą finansinį konsolidavimą"."EVT pabrėžia, kad būtina griežtai vykdyti patvirtintas priemones ir patikimą vidutinės trukmės laikotarpio strategiją. EVT palankiai vertina EK ketinimą pasiūlyti sparčiai paskirstyti kitą Bendrijos paramos mokėjimų balansui dalį pagal koregavimo programą", - teigiama išvadose.

Pasak premjero Andriaus Kubiliaus, dėl paramos Latvijai buvo sutarta vienbalsiai ir tai esąs "labai pozityvus" ES signalas kaip sprendžiamos krizės krečiamų mažesnių šalių problemos. "Jeigu Latvijos problemos bendromis pastangomis nebūtų sprendžiamos tinkamai, visiškai akivaizdu, kad tos problemos paveiktų ir mus, nepaisant to, kaip gerai mes bedirbtume. Paveiktų mus, estus, skandinavus", - kalbėjoVyriausybės vadovas.

Europos lyderiai palankiai įvertino veiksmų planą dėl Baltijos šalių energijos rinkos sujungimo, kaip svarbų indėlį didinant ES energetinį saugumą. Prie EVT išvadų Lietuvos pastangomis yra pridėta ir Europos sąžinės ir totalitarinių režimų deklaracija, kurioje paminėta totalitarinių režimų įvykdytų nusikaltimų įvertinimo ES lygiu tęstinumo svarba.