Vilnius, vasario 3 d. (BNS). Europos Sąjunga (ES) turi parengti planą, kaip elgtis nutrūkus energijos išteklių tiekimui ir užtikrinti energetikos jungtis, ypač Baltijos šalyse, kurios yra atskirtos nuo Europos tinklų, teigia Europos Parlamentas.

"Vadovaudamasis Europos energetinio solidarumo principu, Europos Parlamentas siekia užtikrinti energijos tiekimą ir energetinį saugumą Baltijos jūros regione ekonominio nuosmukio sąlygomis", - teigiama Europos Palamento antradienį patvirtintoje ataskaitoje.

Anot jos, svarbu užtikrinti ES dujų ir elektros jungtis, kad nė viena bendrijos šalis nebebūtų atkirsta, todėl Baltijos jūros regionas turėtų būti plėtojamas ir integruojamas į Šiaurės Europos energetinius tinklus.

"2009 metais ypatingas dėmesys turi būti skiriamas Baltijos šalių infrastruktūros sujungimo plano, kuris apimtų dujų ir elektros tiekimo infrastruktūras bei energijos atsargų laikymą, kūrimui", - tvirtinama ataskaitoje.

Europos Parlamentas taip pat remia elektros "supertinklo", kuris sujungtų Šiaurės jūros, Viduržemio jūros ir Baltijos jūros regionus, sukūrimo idėją.

Europos Parlamento nuomone, svarbu susiderėti dėl atnaujintos bendradarbiavimo sutarties su Rusija, užbaigti "Nabucco", Turkijos-Graikijos-Italijos bei "South Stream" dujotiekių statybą, taip pat išnagrinėti galimybę tiekti energijos išteklius iš Uzbekistano ir Irano, kai tai leis politinės sąlygos".

Ataskaitoje taip pat siūloma mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir įvairinti energijos šaltinius, išlaikyti branduolinės energijos dalį visoje energetikoje. Branduolinė energija turi būti naudojama laikantis griežčiausių technologiškai įmanomų saugos standartų, o ES kaimynės, statančios arba atnaujinančios atomines elektrines, taip pat turėtų jų laikytis.

Lietuvoje europarlamentaras Eugenijus Maldeikis teigė, kad ES priklausomybė nuo dujų tiekimo ir vartojimo dramatiškai didėja, o uždarius Lietuvos, Bulgarijos ir Slovakijos atomines elektrines ji dar padidės.

Anot E.Maldeikio, silpniausia ES energetikos strategijos grandis yra trumpalaikė ir vidutinės trukmės energetinė politika, todėl Europos Komisija turėtų išnagrinėti, "kokie būtų kaštai, nauda ir pasekmės laikinai pratęsus Bulgarijos, Slovakijos ir Lietuvos branduolinių jėgainių veiklą".

Šiuo metu apie pusė visos ES suvartojamos energijos yra importuojama, o 2030 metais ši dalis turėtų sudaryti net 70 procentų.

http://www.europarl.europa.eu/news/expert/infopress_page/051-48107-033-02-06-909-20090203IPR48106-02-02-2009-2009-false/default_en.htm