BNS: Europos Parlamento rinkimuose ketina balsuoti pusė Lietuvos gyventojų
Atnaujinta 2008-10-07
Vilnius, spalio 7 d. (BNS). Kitais metais vyksiančiuose Europos Parlamento (EP) rinkimuose ketina dalyvauti 52 proc. Lietuvos gyventojų - beveik 20 proc. mažiau nei prieš metus.Tai rodo visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro "Vilmorus" 2008 m.rugpjūčio 21 - rugsėjo 2 dienomis atlikta Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje užsakyta reprezentatyvi apklausa, kurios duomenys lyginami su pernykšte "Vilmorus" apklausa. 2007-aisiais europarlamentarus ketino rinkti 69 proc. respondentų. Lietuvoje renkama 13 EP narių.
Tyrimas rodo, kad per metus kiek sumažėjo teigiančių, kad dabar jie yra nusiteikę palankiau Lietuvos narystės ES atžvilgiu (nuo 32 proc. iki 28 proc.) ir padaugėjo sakančių, kad dabar narystės atžvilgiu yra nusiteikę priešiškiau (nuo 11 proc. iki 16 proc.). Nuomonės nepasikeitė ar pasikeitė įgerąją pusę 69 proc. respondentų.
Lyginant su 2007 metais, sumažėjo manančių, kad narystė ES padeda stiprinti demokratiją Lietuvoje (buvo 49 proc., dabar 43 proc.). Per metus laiko ženkliai padaugėjo nepritariančių, kad Lietuva pajėgi konkuruoti su kitomis ES šalimis (buvo 46 proc., dabar 63 proc.). 56 proc. respondentų nurodė, kad Lietuva nėra ES lyderė nė vienoje srityje.
Dažniausiai minima priežastis, kodėl pagerėjo nuomonė apie narystę ES, - galimybė dirbti kitose šalyse (67 proc.), daugiau galimybių studijuoti užsienyje (53 proc.). 51 proc. respondentų, jei turėtų realias galimybes, važiuotų dirbti į užsienį. Realiai planuojančių tą daryti yra 14 proc., daugiausia tai jaunesni žmonės (18-24 m. amžiaus grupėje realiai planuojančių išvažiuoti yra 27 proc.).
Pagrindinė euroskepticizmo didėjimo priežastis - kainų kilimas (75 proc.), gabiausių žmonių išvažiavimas iš Lietuvos (64 proc.), užsienio šalių naudojimasis pigia darbo jėga (52 proc.).
Per metus pablogėjo Lietuvos ir Rusijos santykių vertinimas - 63 proc. respondentų teigia, kad Lietuvai esant ES nare įvyko neigiami pokyčiai šioje srityje, 1,6 proc. - kai pokyčiai buvo teigiami. Prieš metus neigiamus pokyčius įžvelgė beveik 41 proc. apklaustųjų, teigiamus - 4,3 proc.
