Vilnius, birželio 9 d. (BNS).  Lietuva "nepakankamai išsamia" pavadino Baltijos jūros dugnu planuojamo tiesti dujotiekio "Nord Stream" poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitą.

Aplinkos ministerijos (AM) parengtoje Lietuvos pozicijoje akcentuojamas galimas poveikis Baltijos jūros ekosistemai dėl sąlyčio su joje palaidota karine ginkluote, ypač cheminiu ginklu, taip pat atkreipiamas dėmesys į antrinę Baltijos jūros taršą dėl dugno nuosėdų išjudinimo tiesiant dujotiekį, dujotiekio saugos užtikrinimo ir šalių veiksmų galimų nelaimių atvejų.

"Lietuvos pozicijoje konstatuojama, kad tarpvalstybinio PAV ataskaita nėra pakankamai išsami, kad poveikį sukeliančiose šalyse būtų galima pradėti svarstyti leidimų dujotiekio tiesimui ir eksploatacijai išdavimo klausimus",- teigiama AM antradienį išplatintame pranešime. Lietuva ar kitos Baltijos šalys neturi teisės vetuoti dujotiekio tarp Vokietijos ir Rusijos tiesimo, tačiau projektą turi palaiminti Suomija, Švedija ir Danija. Šių šalių leidimus tikimasi gauti šiais metais.

"Nord Stream" išvadose teigiama, kad tiesiant dujotiekį Baltijos jūros dugnu "numatomas tik nedidelis projekto poveikis aplinkai, kuris dažniausiaibus nedidelio reikšmingumo (ne didesnis nei vidutinis) ir trumpalaikis". Lietuvos pozicijoje keliamas klausimas, kas bei kaip atlygintų gamtai padarytą žalą avarijos atveju, taip pat nurodoma, jog nebuvo tinkamai ir išsamiai išnagrinėtos alternatyvios dujotiekio trasos, tarp jų ir sausuma. Ataskaitoje pažymimas ir galimas neigiamas poveikis Europos Bendrijos saugomoms teritorijoms, neigiamos pasekmės socialinei-ekonominei aplinkai, žvejybos, turizmo ir rekreacijos sektoriams. Atsižveldama į tai, Lietuva prašo papildyti kai kurias PAV ataskaitos dalis ne tik praplečiant atliktą analizę, bet ir pateikiant naujų tyrimų duomenis bei jų įvertinimą. Anot AM, Lietuvos pozicija pirmadienį pateikta visoms devynioms šio projekto tarpvalstybinio PAV procese dalyvaujančioms šalims bei "Nord Stream AG" bendrovei.

1220 kilometrų ilgio dujotiekis "Nord Stream" turėtų sujungti Rusijos Baltijos pakrantę netoli Vyborgo su Vokietijos Baltijos pakrante netoli Greifsvaldo. Pirmajame etape numatoma nutiesti vamzdį, kurio pralaidumas bus 27,5 mlrd. kubinių metrų per metus. Jį planuojama pradėti eksploatuoti 2011 metais. Antrajame etape numatoma dvigubai padidinti dujotiekio pralaidumą iki maždaug 55 mlrd. kubinių metrų. Prieštaringai vertinamą 1,2 tūkst. kilometrų ilgio dujotiekio iš Rusijos į Vokietiją per Baltijos jūrą projektą pasiryžusią įgyvendinti bendrovę "Nord Stream AG" sudaro "Gazprom" (dabar valdo 51 proc. "Nord Stream"akcijų), du Vokietijos koncernai BASF ir E.ON (po 20 proc.) bei Nyderlandų" Gasunie" (9 proc.).

Lietuvos vadovai "Nord Stream" projektą vertina kritiškai. PrezidentasValdas Adamkus yra sakęs, kad dujotiekio "Nord Stream" projektas faktiškai padalijo aplink Baltijos jūrą esančias šalis. Anot šalies vadovo, dideli pramonės projektai ekologiškai itin jautriai Baltijai gali padaryti nepataisomos žalos.

Tuo metu Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas birželio pradžioje sakė esąs nustebęs girdėdamas "dirbtinius prieštaravimus" "Nord Stream" projektui. Pasak ministro, "Nord Stream" prieštaraujančios valstybės taiko dvigubus standartus ekologijai ir "yra linkusios nepastebėti kitų projektų, įskaitant tik jiems reikalingos povandeninės infrastruktūros statybą Baltijos jūroje, aplinkosaugos aspektų".