Rugsėjo 24-25 dienomis Briuselyje įvyko Europos Sąjungos Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdis, kurio metu ES valstybės narės apsikeitė nuomonėmis dėl aktualių Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo klausimų pagal pirmininkaujančios valstybės narės – Kipro pateiktą klausimyną. Posėdyje taip pat buvo išklausyta informacija apie 7-ojo ES ir Mauritanijos derybų etapo rezultatus bei šiaurės rytų Atlanto skumbrių išteklių valdymo esamą padėtį ir išsakyta nuomonė šiais klausimais.

Valstybės narės diskutavo, kaip galima būtų lanksčiau disponuoti Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) lėšomis, taip pat svarstė, ar siekiant skatinti tvarią ir išteklius tausojančią žvejybą reikėtų imtis papildomų priemonių, tokių kaip ekonomiškai efektyvus laivų eksploatacijos nutraukimas, laikinai nutraukta žvejybos veikla, investicijos į laivą ir jame esančio variklio pakeitimą, nedidinant žvejybos pajėgumų. Nemažai dėmesio buvo skirta ir fondo valdymo mechanizmo klausimui.

Nagrinėjant su fondu susijusius klausimus, Lietuvos atstovas pabrėžė, kad siekiant lankstumo ir efektyvumo, valstybėms narėms turėtų būti palikta galimybė pačioms skirstyti lėšas tarp priemonių, atsižvelgiant į iškeltus tikslus, nustatytų rodiklių pasiekimus ir sektoriaus poreikius. Lietuva dar kartą priminė, kad mūsų šaliai labai svarbu, kad fonde būtų numatytos priemonės, leisiančios atnaujinti pasenusį Lietuvos laivyną.

Taryboje Lietuva taip pat pabrėžė, kad ateinančiu laikotarpiu turėtų būti numatytos kompensacinės priemonės tolimojo plaukiojimo laivynui dėl laikino veiklos nutraukimo bei žvejybos galimybių netekimo ar sumažėjimo, kadangi nesena patirtis parodė, kokie pažeidžiami gali būti trečiųjų šalių vandenyse žvejojantys ES žvejai.

Lietuva pasisakė už tai, kad reikalavimai, susiję su fondo įgyvendinimu, nebūtų griežtesni nei tie, kurie taikomi struktūriniams fondams. Kitos valstybės narės taip pat teigė norinčios didesnio lankstumo perkeliant lėšas tarp priemonių. Šalys akcentavo, kad turi būti skirtas pakankamas finansavimas Duomenų rinkimo programai (DRP) ir kontrolei bei akvakultūrai. Daugelis valstybių narių pareiškė norą, kad būtų priimtos papildomos priemonės ir veiksmai tvariai bei pelningai žvejybai užtikrinti. Nemažai valstybių narių pasisakė už tai, kad administravimas ir kontrolė turi būti kuo labiau supaprastinti, būtų palikta esama fondo valdymo sistema.

Ministrų Taryboje šalys narės taip pat išklausė Ispanijos delegacijos parengtą informaciją apie esamą padėtį po 7-ojo ES ir Mauritanijos derybų etapo. Taryboje buvo pateikta bendra Ispanijos, Portugalijos, Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos deklaracija, išreiškianti nepasitenkinimą ir susirūpinimą Europos Komisijos derybininkų grupės pasiektais rezultatais derybose su Mauritanija. Lietuva ir daugelis kitų valstybių narių išsakė nusivylimą dėl pasiekto derybų rezultato ir apgailestavo, kad derybų metu buvo mažai atsižvelgiama į suinteresuotų valstybių narių pastabas dėl protokolo sąlygų. Lietuvos atstovas dar kartą pažymėjo, kad patvirtinus šio pasirašyto susitarimo protokolo sąlygas, žvejyba Mauritanijos Islamo Respublikos ekonominės zonos vandenyse taps nuostolinga, Lietuvos laivai bus priversti trauktis iš šios svarbios Lietuvos žvejybos pramonei zonos, o neradus alternatyvos žvejybos laivai bus parduodami ir atleidžiami bendrovėse dirbantys jūrininkai. Remdamasi šiais argumentais, Lietuva akcentavo, kad galbūt dar kartą reikėtų įvertinti susidariusią situaciją ir apsvarstyti, kokių galima imtis veiksmų, kad būtų užtikrinta tvari žvejyba ir nenukentėtų žuvininkystės sektorius.

ES Tarybos posėdyje taip pat buvo pristatyta ir esama padėtis dėl šiaurės rytų Atlanto skumbrių išteklių valdymo po š. m. rugsėjo 3 d. įvykusio pakrančių šalių (ES, Norvegijos, Islandijos ir Farerų salų) ministrų susitikimo Londone.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija