Kovo 19–20 d. Briuselyje įvykusiame Europos Sąjungos Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdyje valstybių narių atstovai diskutavo aktualiais Bendrosios žuvininkystės politikos (BŽP) reformos, Bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo bei Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo klausimais pagal pirmininkaujančios valstybės narės – Danijos – pateiktą klausimyną. Ministrų Taryboje taip pat patvirtintos naujosios Tarybos išvados dėl Bendrosios žuvininkystės politikos išorės aspekto.

Valstybėms narėms diskutuojant dėl BŽP reformos daugiausiai dėmesio buvo skiriama sugautų žuvų išmetimo atgal į jūrą uždraudimo klausimui. Visų valstybių narių atstovai (tarp jų ir Lietuvos) pritarė siekiui mažinti sugautų žuvų išmetimą atgal į jūrą, tačiau laikėsi nuomonės, kad šis reikalavimas turėtų būti įgyvendinamas palaipsniui ir atsižvelgiant į regioninius skirtumus. Daugelio šalių atstovų nuomone, prieš įgyvendinant šią nuostatą, pirmiausia reikia sukurti atitinkamą infrastruktūrą ir rinką visoms sugautoms žuvims iškrauti ir panaudoti. Lietuvai atstovavęs žemės ūkio viceministras Mindaugas Kuklierius pabrėžė, kad priekrantės žvejybai išmetimų draudimas neturėtų būti taikomas, nes tai užkrautų neproporcingai didelę finansinę naštą priekrantės žvejams bei žlugdytų jų verslą.

Diskusijose dėl Bendo žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo, mūsų šalis palaiko siekį sustiprinti gamintojų organizacijų vaidmenį, suteikti joms naujas reikšmingas funkcijas, pavyzdžiui, nepageidaujamos žuvų priegaudos tvarkymą ir panaudojimą. Kadangi iškrautos nepageidaujamos priegaudos panaudojimui reikės krante sukurti visą reikiamą infrastruktūrą, Lietuva mano, kad gamintojų organizacijoms tokių projektų įgyvendinimui reikėtų suteikti maksimalų paramos intensyvumą.

Valstybių narių atstovai aptarė ir pagrindinius Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo prioritetus. Viceministras Mindaugas Kuklierius pabrėžė, kad teikiant paramą iš naujojo fondo nederėtų pamiršti siekio sudaryti sąlygas veiksmingai žvejybos veiklai, plėtojant ekonomiškai perspektyvų ir konkurencingą žvejybos sektorių, kuris, Lietuvos manymu, naujajame fonde yra nepagrįstai užmirštas. Viceministras dar kartą priminė Lietuvai ypač aktualią žvejybos laivyno atnaujinimo problemą ir pabrėžė, kad norint paskatinti žvejybos sektoriaus plėtrą, sumažinti neigiamą žvejybos laivų įtaką aplinkai ir klimato kaitai, reikia finansiškai remti pasenusio žvejybos laivyno atnaujinimą, variklių modernizavimą. Lietuvos atstovas taip pat pareiškė, kad žvejybai jūrų vandenyse ir žvejybai vidaus vandenyse neturėtų būtų taikomos vienodos paramos gavimo nuostatos. Jis pasiūlė labiau atsižvelgti į vidaus vandenų žvejybos ypatumus bei numatyti priemones, kurios leistų pagerinti žvejybos vidaus vandenyse rentabilumą ir prisidėtų prie tvarios žuvininkystės plėtros.

Lietuva įsitikinusi, kad ateinančiu laikotarpiu turėtų išlikti finansinė parama tolimojo plaukiojimo laivynui dėl laikino veiklos nutraukimo bei žvejybos galimybių netekimo ar sumažėjimo, nes patirtis parodė, kokie pažeidžiami gali būti trečiųjų šalių vandenyse žvejojantys ES žvejai.

Mūsų šalis vertina išskirtinį ES dėmesį akvakultūrai, ypač „žaliajai“, ir mano, kad paramos ekologinei akvakultūrai teikimas neturėtų būti apribojamas dvejų metų laikotarpiu.

„Pritariame, kad ir toliau būtų skatinama tvari žuvininkystės regionų plėtra, stiprinamas vietos bendruomenių vadovaujamas plėtros metodas, tačiau labai svarbu, kad šioms bendruomenėms būtų užtikrinti pakankami finansiniai, ekonominiai ir žmogiškieji ištekliai“,– sakė M.Kuklierius.

Ministrų Taryboje taip pat buvo patvirtintos ir naujosios Tarybos išvados dėl Bendrosios žuvininkystės politikos išorės aspekto. Lietuvai atstovavęs žemės ūkio viceministras M. Kuklierius pabrėžė ES ir trečiųjų šalių dvišalių žuvininkystės partnerystės susitarimų svarbą Lietuvos žvejybos laivynui ir pasisakė už esamų susitarimų išlaikymą, naujų susitarimų sudarymą ir anksčiau veikusių protokolų atnaujinimą. Pasak Lietuvos atstovo, diskutuojant dėl žuvininkystės partnerystės susitarimų pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas ne tik aplinkos politikos nuostatų (išteklių išsaugojimas, aplinkos tvarumas, tobulesnis išteklių valdymas) įgyvendinimui, tačiau reikėtų atsižvelgti ir į Europos žvejybos verslo (laivyno) ekonominio gyvybingumo užtikrinimą. Lietuvos atstovas taip pat išsakė nuomonę, kad jei ES negali užtikrinti žvejybos pagal susitarimus tęstinumo, turėtų būti leidžiama veikla alternatyviuose žvejybos rajonuose.