Kovo 18-19 d. Europos Sąjungos Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos metu Briuselyje ES valstybės narės tarėsi dėl keturių esminių Bendrosios žemės ūkio politikos reformos reglamentų (tiesioginių išmokų, kaimo plėtros, horizontalių nuostatų ir bendro žemės ūkio produktų rinkų organizavimo) principų. Po ilgų diskusijų ir derybų ministrams pavyko pasiekti kompromisą ir patvirtinti Tarybos derybinę poziciją. Šios pozicijos pagrindu pirmininkaujanti Airija pradės intensyvias derybas su Europos Parlamentu ir Europos Komisija siekiant tarpinstitucinio politinio susitarimo.

„Bendroji žemės ūkio politika jau 50 metų yra vienas svarbiausių ES ekonominių ir politinių instrumentų. Reformos dėka dar labiau galėsime padidinti žemės ūkio gamybos našumą, užtikrinti tvaresnį gamtos išteklių naudojimą, skatinti konkurencingumą, stabilizuoti žemės ūkio produktų rinkas, pagerinti kaimo vietovių gyventojų gyvenimo sąlygas“, – susitikimo svarbą ir priimtus sprendimus pabrėžė ministras prof. Vigilijus Jukna.

Ministrų diskusijoje apie Lietuvai ir kitoms ES valstybėms narėms aktualias ūkininkams skiriamas tiesiogines išmokas kalbėta apie susietosios paramos rėmimo lygį bei vienkartinės išmokos už plotus schemos pratęsimo terminus ir sąlygas. Lietuva palaikė šios supaprastintos tiesioginių išmokų schemos pratęsimą po 2013 m. bei pasisakė už tai, kad susietosios paramos maksimalus rėmimo lygis turėtų būti didinamas.

„Šiuo metu šalies gyvulininkystės sektorius išgyvena sunkų laikotarpį, todėl didesnė tiesioginių išmokų dalis, skirta susietajai paramai, suteiktų galimybę palaikyti šio sektoriaus stabilumą“, – teigė žemės ūkio ministras prof. V. Jukna.

Po intensyvių derybų tiesioginių išmokų srityje valstybės narės sutarė pratęsti vienkartinės išmokos už plotus schemos laisvanorišką taikymą iki 2020 metų bei padidinti susietosios paramos dydžius nuo 10 iki 12 proc.

Diskutuojant dėl kaimo plėtros reglamento akcentuotas ir Lietuvai ypatingai svarbus vietovių su gamtinėmis kliūtimis išskyrimas. Lietuva laikėsi pozicijos, kad išskiriant vietoves, turinčias gamtinių kliūčių, siūloma slenkstinė riba neturėtų būti pernelyg aukšta. Siekdamos kompromiso valstybės narės sutarė pritarti 60 proc. slenkstinei ribai.

Derantis dėl horizontalių nuostatų reglamento valstybės narės pritarė pirmininkaujančios Airijos kompromisiniam siūlymui taikyti iki 25 proc. „žalinimo“ išmokų dydžio nuobaudą ūkininkui už „žalinimo“ reikalavimų nepaisymą.

Ieškant kompromiso dėl bendro žemės ūkio produktų rinkų organizavimo reglamento valstybės narės sutarė pratęsti cukraus kvotų sistemą iki 2016-2017 kvotos metų, tačiau neatstatyti kvotų toms šalims, kurios jų visiškai ar dalinai atsisakė 2006 m. cukraus sektoriaus restruktūrizavimo metu.

Žemės ūkio ministerija