Birželio 25 dieną, Briuselio menų centre BOZAR parodytas jaunosios kartos lietuvių režisierės Giedrės Žičkytės dokumentinis filmas “Kaip mes žaidėme revoliuciją” (2011 m.). Šiuo lietuvišku filmu uždarytas europietiško kino festivalis “Kinas, Laisvė, Europa”, kuris vyko birželio 23-25 d. ir buvo skirtas pažymėti Lietuvos, Estijos, Čekijos, Latvijos, Lenkijos, Slovakijos, Slovėnijos, Maltos, Kipro ir Vengrijos įstojimo į ES 2004 m. dešimtmetį. 

Lietuvos narystės ES dešimtmetis žymi svarbų etapą mūsų šalies valstybingumo istorijoje, šie metai sutvirtino europietišką tapatybę ir vertybes.

 „2004 m. metais grįžome į Europos šeimą, kuriai visada jautėmės priklausą, ir Lietuvos žmonės šį istorinį momentą sutiko labai pakiliai. Narystės ES dešimtmetis žymi kokybiškai naują mūsų šalies gyvenimo etapą, o pernai Lietuvai teko išlaikyti ir tikrą ES „brandos egzaminą“ – pirmininkauti ES Tarybai.“ – sveikindama gausiai susirinkusius žiūrovus pažymėjo kultūros atašė Vida Gražienė.

Filmo peržiūros metu dalyvaudama  režisierė G. Žičkytė žiūrovams papasakojo, kaip kilo idėja kurti šį filmą:

“Iš pradžių buvęs sumanymas kurti filmą išskirtinai apie grupę “Antis”, tačiau labiau įsigilinus tapo aišku, kad tai gali būti filmas ne tik apie roko grupę, bet ir apie visą lietuvišką atgimimo revoliuciją.”, - sakė autorė.

Daug reikšmės turėjo ir pačios autorės prisiminimai iš vaikystės, kai jai su tėvais architektais teko dalyvauti daugelyje koncertų.

Filmo kūrėja pripažino, kad neturėjo sumanymo sukurti istorinį filmą, nes tai būtų buvęs perdaug atsakinga užduotis. Ji stengėsi papasakoti to meto įvykius per autentiškas juose dalyvavusių žmonių emocijas, užfiksuotas archyviniuose kadruose.

Filmas pasakoja istoriją apie pokštą, įvykusį devintojo dešimtmečio viduryje, kai Lietuvoje dar nebuvo jokių atgimimo ženklų, o naujametinio Kauno jaunųjų architektų karnavalo metu juokais susikūrė roko grupė ,,Antis“. Cirką primenantis įspūdingas grimas ir rekvizitai, stilizuoti pasirodymai, kandūs ir aštrūs tekstai kūrė agresyvią sovietinio gyvenimo karikatūrą. Greitai ir net patiems grupės nariams netikėtai „Antis“ tapo ryškiausia Dainuojančios Revoliucijos vėliavneše ir masiniu reiškiniu, įtraukusiu tūkstančius pasekėjų.