BUS STIPRINAMA VANDENŲ TARŠOS PAVOJINGOMIS MEDŽIAGOMIS PREVENCIJA IR KONTROLĖ
Nors Lietuvoje yra sukurta teisinė vandenų taršos pavojingomis cheminėmis medžiagomis prevencijos ir kontrolės sistema, tačiau, kaip pastebėta Valstybės kontrolės atlikto tyrimo ataskaitoje, išnaudotos ne visos galimybės ją tinkamai įgyvendinti. Aplinkos ministerija, kaip sakė Vandenų departamento direktorius Dalius Krinickas, atkreipė dėmesį į Valstybės kontrolės pateiktas rekomendacijas ir jau yra pasiūliusi joms įgyvendinti skirtą priemonių planą.
Kai kuriuos ataskaitos teiginius, pasak Daliaus Krinicko, reikėtų patikslinti. Šiuo metu Lietuvoje įregistruota beveik 900 cheminių medžiagų ir apie 9000 cheminių preparatų, pagamintų naudojant šias medžiagas. Nors, kaip teigia Valstybės kontrolė, apie 80 proc. šių medžiagų yra pavojingos vandens aplinkai, tačiau, remiantis Europos Sąjungos mastu atliekamais tyrimais ir vertinimais, tik nedidelė jų dalis – 46 – yra priskirtos medžiagoms, galinčioms daryti ilgalaikį neigiamą poveikį vandens ekosistemoms.
Mūsų šalis, kaip ir kitos ES valstybės, direktyvomis patvirtintus pavojingų medžiagų sąrašus yra perkėlusi į nacionalinę teisę. Papildomai į Lietuvos nacionalinį pavojingų cheminių medžiagų sąrašą yra įtraukta 30 cheminių medžiagų, kurioms taip pat taikomi griežti kontrolės reikalavimai.
Remiantis atliktais moksliniais tyrimais nustatyta, kad iš ES Cheminių medžiagų duomenų bazėje nurodytų pavojingų medžiagų grupės mūsų šalies vandenyse aptinkamos tik 9 medžiagos. Siekiant nustatyti, kokia gamybinė ar kita veikla galėtų būti taršos šiomis cheminėmis medžiagomis šaltiniu, vykdomi papildomi tyrimai.
Valstybės kontrolės atlikto tyrimo ataskaitoje taip pat pažymėta, kad Lietuvoje nepakankamai griežtas cheminių medžiagų teisinis reglamentavimas. Tačiau šių medžiagų tiekimą rinkai ir naudojimą reguliuojantys nacionaliniai teisės aktai yra visiškai suderinti su ES reikalavimais, kurių nebegalima griežtinti, nes už jų sugriežtinimą mūsų šalis gali sulaukti Europos Komisijos sankcijų.
Ataskaitoje nurodyta, kad nepakankamai reglamentuotas nuotekų valymo sutarčių sudarymas. Tačiau šis teiginys paremtas tik vandens tiekimo įmonių apklausos rezultatais. Daliaus Krinicko žodžiais, gamybinių nuotekų valymo sektoriuje yra dar bent du pagrindiniai jo dalyviai, į kurių nuomonę reikėtų atsižvelgti. Tai pramonės įmonės ir valstybinę kontrolę atliekančios institucijos. Siekiant atspindėti dabartinę gamybinių nuotekų valymo padėtį ir nustatyti susidariusias problemas, reikėtų įvertinti visų sektoriaus dalyvių nuomones.