Lietuvos užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas kovo 7 dieną Europos Parlamente (EP) surengtoje konferencijoje, skirtoje Sovietų Sąjungos žlugimo 20-mečiui paminėti, pabrėžė, kad Lietuvai ir kitoms posovietinio bloko šalims narystė ES atvėrė naujas galimybes, neliko fizinių barjerų, tačiau Baltijos šalys vis dar lieka energetine sala Europoje.

Konferenciją „Gyvenimas po Sovietų Sąjungos“, kurioje buvo nagrinėjamas 20-metis po sovietinio „tautų kalėjimo“ žlugimo, surengė EP Europos liaudies partijos grupė.

Renginyje aptarta posovietinių valstybių, jas skyrusių sienų, žmonių ir jų kultūrinės tapatybės  transformacijos problematika bei Lietuvai ypač svarbūs iššūkiai Europos Sąjungai.

Daugelis pasisakiusiųjų pabrėžė Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių vaidmenį griaunant totalitarinį Sovietų Sąjungos režimą, pasiaukojamą kovą už laisvę ir nepriklausomybę.

E.Meilūnas renginio dalyviams priminė, kad Sovietų Sąjungos gyvavimo laikotarpiu buvo labai ribojami kontaktai su užsieniu, todėl Rytų ir Vidurio Europos šalys paveldėjo silpnai išplėtotą tarpvalstybinę infrastruktūrą, ypač transporto ir energetikos srityse.

Pasak viceministro, būtina dėti visas pastangas ir kaip įmanoma greičiau naikinti skirtumus tarp naujųjų ES valstybių ir senbuvių. Diplomatas pabrėžė tinkamo bendros politikos finansavimo svarbą, ypač sanglaudos ir žemės ūkio srityse.

Viceministro teigimu, totalitarinis režimas sukėlė fizines ir mentalines žaizdas visoms sovietinio bloko šalių visuomenėms, todėl bendros pastangos per įvairias švietimo iniciatyvas turėtų būti pirmiausia nukreiptos į jaunąją kartą – tuos, kurie turi tapti visiškai laisvi nuo sovietinio palikimo.

Lietuvai renginyje atstovavo ir pranešimą pristatė EP narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Konferencijos baigiamąją kalbą pasakė EP pirmininkas Jerzy’is Buzekas.

Renginyje dalyvavo Europos ir nacionalinių parlamentų nariai, mokslininkai, žurnalistai, nevyriausybinių organizacijų atstovai. Lietuvos ir kitų palankiai nusiteikusių ES valstybių narių pagrindiniu siekiu totalitarinių režimų nusikaltimų tinkamo įvertinimo srityje ir toliau išlieka siekis sutaikyti Europos šalių istoriją ir išvengti tokių nusikaltimų ateityje.