Penktadienį Kauno rajone baigėsi Jūrmaloje prasidėjusi dviejų dienų tarptautinė konferencija „Netolygios BŽŪP plėtotės pamokos – pasekmės ir naujos galimybės”. Antrąją renginio dieną Aleksandro Stulginskio universitete aptartos svarbiausios žemės ūkio problemos ir aktualijos. Didelis dėmesys skirtas išsiaiškinti, kodėl naujuoju BŽŪP programavimo laikotarpiu tiesioginės išmokos Baltijos regionui tokios mažos. Žemės ūkio ministerija pristatė Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos ūkininkams pagal BŽŪP paramos schemas skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės, pagrindines nuostatas ir Lietuvos poziciją.

„Labai prasminga plėtoti pilietinį dialogą ir džiugu, kad turime aktyvių nevyriausybinių organizacijų, kurios atstovauja Lietuvos poziciją Copa-Cogeca, ELO, PREPARE ir kitose tarptautinėse organizacijose. Manome, kad ir ši konferencija prisidės prie tolimesnių diskusijų dėl BŽŪP bei sustiprins socialinį dialogą tarp valstybinių ir nevyriausybinių organizacijų“, – konferencijoje kalbėjo žemės ūkio viceministras Edvardas Raugalas.

Pasak viceministro, EK pateikti pasiūlymai dėl tiesioginių išmokų nėra teisingi valstybių narių atžvilgiu, kurios gauna ženkliai mažesnes išmokas nei ES vidurkis. Pagal EK siūlomus principus, Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių narių tiesioginės išmokos 2020 m. vis dar išliktų vienos mažiausių ir nuo didžiausių skirtųsi dvigubai.
 
„Palankiai vertiname EK iniciatyvą ir manome, kad aktyvaus ūkininko sąvoka yra reikalinga. Kartu su kitomis  valstybėmis narėmis esame pasisakę, kad aktyvaus ūkininko apibrėžimas turi užtikrinti, jog tiesiogines išmokas gautų tik realiai ūkininkaujantys žemdirbiai", – apie „aktyvaus ūkininko“ sąvoką kalbėjo E.Raugalas.

Lietuvos pozicija visiškai skiriasi dėl EK vertinimo apie laipsniškų išmokų mažinimą ir ribojimą. Kaip teigė viceministras E.Raugalas, abejonių kelia pats išmokų ribojimo ir paramos mažinimo tikslingumas. „Manome, kad administraciniai kaštai bus didesni nei norimas paramos ribojimo efektas, nes neturime detalesnių paaiškinimų dėl darbo užmokesčio, įvairių socialinių išmokų ar kitų mokesčių atskyrimo. Nacionalinėje teisėje sunku surasti paprastą, įvairių mokesčių ir gaunamų pajamų atskyrimo modelį. Vis dėlto, jeigu išmokų ribojimas būtų taikomas, manytume, kad pati valstybė narė turėtų nuspręsti, kur panaudoti dėl išmokų ribojimo sukauptas lėšas“, – EK pasiūlymą vertino viceministras. Preliminariais skaičiavimais, šalyje būtų apie 80 ūkių, kuriems būtų taikomas išmokų ribojimas.

Komisijos siūlymas pereiti prie bazinės išmokos schemos (BIS), naujosioms valstybėms narėms bus nelengva užduotis. Prisieis iš naujo sukurti teisinę bazę, informacines sistemas ir atlikti kitus būtinus administracinius darbus sklandžiam sistemos įgyvendinimui. Tai pareikalaus nemažų finansinių išteklių. Neigiamai vertinami ir EK pasiūlymai dėl galimybės dalyvauti BIS nuo 2014 m. tik tiems, kas paraiškas teikė 2011 m. Iki šiol taikoma sistema nereikalauja, kad ūkininkai kiekvienais metais deklaruotų turimus žemės plotus, todėl, priėmus EK siūlymą, daliai ūkininkų būtų užkertamas kelias dalyvauti BIS nuo 2014 m.

Dėl išmokos ūkininkams, vykdantiems klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio veiklą (žalinimas), Lietuva laikosi nuostatos, kad veiklos tikslai turėtų būti pasiekti racionaliais ir paprastesniais instrumentais, išvengiant papildomos administracinės naštos. Konferencijoje atkreiptas dėmesys, kad daugiamečių ganyklų santykio su visu deklaruotu plotu išlaikymas ir lyginimas su 2004 m. yra neteisingas. Parengtais paskaičiavimais Lietuvoje daugiamečių ganyklų santykis sumažėjo tik dėl to, kad kasmet didėja bendras deklaruotas plotas, nors pačių daugiamečių ganyklų nemažėja.

Konferencijoje palankiai vertinta EK iniciatyva papildomai (t. y. prie jau esamos paramos pagal II ramstį) paremti jaunuosius ūkininkus, kurie prie bazinės išmokos turėtų galimybę gauti papildomą išmoką. Tačiau nepritariama kitų valstybių narių siūlymui suvienodinti jaunojo ūkininko sąvokas I ir II ramsčiuose (sąvokų skirtumas susijęs su tuo, kad I ramstyje nebūtų reikalaujama išsilavinimo).

Lietuva palaiko EK iniciatyvą tiesioginių išmokų voko dalį skirti susietajai paramai, t. y. palaikyti atskirų sektorių esamus gamybos lygius. Kuriant visiškai naują tiesioginės paramos schemą, neturėtų apsiribota tik tais sektoriais, kurie buvo remiami praeityje. Sektorių sąrašas turėtų būti papildytas, pvz., kitomis gyvulininkystės šakomis. Teigiamai vertintas ir smulkių ūkių schemos įvedimas. Parama pasinaudotų tikrai didelė Lietuvos ūkininkų dalis. Preliminariais skaičiavimais, tokių būtų apie 40 proc.

„Dėl Kaimo plėtros finansavimo turime tartis tik žinodami, kiek bus skirta lėšų I ramsčiui. Kriterijai, kuriais vadovaujantis apsprendžiamas lėšų paskirstymas, turėtų būti palyginami ir kuo aktualesni tam, kad būtų galima tiksliai apibūdinti esamą situaciją, pvz., jaunųjų ūkininkų skaičius, smulkiųjų ūkių, demografinė situacija (emigracija) ir t.t.“, - Lietuvos pozicija pristatė viceministras. Jo nuomone, norint užtikrinti vienodas žmonių gyvenimo kaime iš žemės ūkio veiklos konkurencines sąlygas su senbuvėmis valstybėmis narėmis, būtina ir toliau skirti pakankamai lėšų žemės ūkio valdoms modernizuoti, infrastruktūrai kaimo vietovėse gerinti ir plėtoti.

Konferenciją organizavo Žemės ūkio rūmai, kartu su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu bei Latvijos žemės ūkio organizacijų bendradarbiavimo taryba, padedant LR žemės ūkio ministerijai bei LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.

Konferencijos tikslas – paskatinti įvairiapusį Baltijos šalių nevyriausybinių organizacijų pilietinį dialogą apie žemės ūkio sektoriaus padėtį, į kurį įsijungtų ne tik ūkininkų atstovai, bet ir darbdaviai, profesinės sąjungos, vartotojai, jaunimas.