Europos Sąjungos kaimyninės valstybės, kurios vykdo demokratines reformas ir prisiimtus įsipareigojimus, turi sulaukti daugiau ES paramos nei reformų nevykdančios šalys, teigė užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis birželio 20 dieną Liuksemburge vykusioje ES Užsienio reikalų taryboje.

Joje ES šalių užsienio reikalų ministrai aptarė pagrindinius komunikate dėl Europos kaimynystės politikos (EKP) „Naujas atsakas į besikeičiančią kaimynystę“ siūlomus politikos atnaujinimo principus.

Komunikatą gegužės 25 dieną paskelbė Europos Komisija ir ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton.

A.Ažubalis pritarė komunikate išdėstytiems EKP atnaujinimo principams.

„Kaimynystės politika turi būti pagrįsta europinėmis vertybėmis ir abipuse atskaitomybe, taip pat akivaizdu, kad ekonominiam ir socialiniam augimui būtina stipri demokratija“, – sakė jis.

Lietuvos diplomatijos vadovas pažymėjo, kad ypač svarbus yra sąlygotumo principas „daugiau už daugiau“ – ES kaimyninės šalys, dedančios visas pastangas vykdyti reformas, vedančias link Europos integracijos, turi susilaukti daugiau ES paramos nei to nedarančios valstybės.

ES užsienio reikalų taryba susitikimo išvadose pripažino Rytų Europos šalių, žengiančių suartėjimo su ES keliu, siekius. Tikimasi, kad Rytų partnerystės valstybių vadovų susitikime Varšuvoje rugsėjo mėnesį bus sutarta dėl konkrečių priemonių, kaip sustiprinti ES ryšius su kaimyninėmis šalimis rytuose.

„Lietuva nuosekliai laikosi pozicijos, kad ES kaimyninės šalys rytuose turi europinę perspektyvą. Kaip numatyta ES Sutarties 49 straipsnyje, sieksime, kad tai būtų pasakyta dar ryžtingiau, nors diskusijos šia tema niekada nebūna lengvos“, – pažymėjo A.Ažubalis.

Pasak jo, ES atsakas reformas vykdančioms šalims neturėtų apsiriboti vien tik didesne finansine parama, tačiau apimti ir kitas sritis – tolesnį vizų režimo ir prekybos liberalizavimą, bendradarbiavimo atskiruose sektoriuose skatinimą.

ES Užsienio reikalų taryba toliau svarstė blogėjančią padėtį Baltarusijoje. Asmenų, kuriems taikomi kelionių apribojimai ir lėšų įšaldymas, sąrašas papildytas naujais Baltarusijos pareigūnais, dalyvaujančiais represijose.

Taip pat priimti sprendimai dėl režimo finansinių šaltinių suvaržymo, įskaitant embargą represijų vykdymo priemonėms, Europos investicijų banko (EIB) galimos veiklos Baltarusijoje susiejimo su žmogaus teisių ir įstatymo viršenybės padėtimi šalyje, patvirtintas ES pasirengimas toliau teikti paramą Baltarusijos pilietinei visuomenei.

„Svarstydami ekonomines sankcijas, turime būti atsargūs, kad nesudarytume preteksto Aleksandrui Lukašenkai apkaltinti ES dėl ekonominių sunkumų, su kuriais šiuo metu susiduria Baltarusija“, – posėdyje sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras.

Jis pabrėžė, kad  šiandienos ES Tarybos sprendimas dėl nelegaliai režimą finansuojančių įmonių veiklos suvaržymo nepablogins paprastų Baltarusijos žmonių padėties.

Lietuvos diplomatijos vadovas teigiamai įvertino Europos Komisijos sprendimą pakviesti Baltarusiją pradėti derybas dėl vizų režimo palengvinimo ir readmisijos sutarčių.

„Sienų atvėrimas prisidėtų prie pilietinės visuomenės stiprinimo Baltarusijoje“, – sakė A.Ažubalis.

ES šalių užsienio reikalų ministrai taip pat aptarė padėtį ES pietų kaimynystės šalyse, kuriose tęsiasi konfliktai ir neramumai - Libijoje, Sirijoje ir Jemene, ir priėmė išvadas dėl jų. Aptarta ir padėtis Albanijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, priimta ES Užsienio reikalų tarybos išvada dėl Albanijos.