Šiandien Pietų Afrikos Respublikos Durbano mieste prasidėjo Jungtinių Tautų surengtos tarptautinės derybos dėl klimato kaitos valdymo – klimato kaitos sesija. Joje, kaip ir ankstesnėse sesijose, sprendimai priimami bendru valstybių sutarimu. Todėl net ir mažiausios pasaulio valstybės gali aktyviai dalyvauti juos priimant.

Lietuvai atstovaus aplinkos viceministro Aleksandro Spruogio vadovaujama delegacija. Derybos Durbane vyks iki gruodžio 9 dienos. Politinis sprendimas nustatant antrąjį įsipareigojimų laikotarpį pagal Kioto protokolą turėtų būti priimtas antrąją derybų savaitę, kai susirinks valstybių aukščiausio lygio atstovai. Dalyvauti jų susitikimuose Lietuvos delegacijos vadovas Aleksandras Spruogis į Durbaną atvyks gruodžio 5 d.

Deryboms Durbane pasaulio valstybės skiria ypatingą dėmesį, nes Kioto protokolo nustatytas 2008–2012 m. įsipareigojimų mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį laikotarpis baigsis kitų metų gruodžio 31-ąją. Siekiant išvengti teisinės spragos, kol bus palaipsniui sutarta dėl naujos teisiškai privalomos klimato kaitos valdymo sistemos, šios derybos – vienintelė galimybė susitarti ir nustatyti antrąjį įsipareigojimų laikotarpį. Juk norint pasiekti numatytą tikslą, kad pasaulinė temperatūra nepakiltų daugiau kaip dviem laipsniais, reikia nustatyti tarptautinį kovos su klimato kaita režimą. Per šias derybas pasaulio valstybės turėtų skubiai susitarti, kaip iki numatytos datos sukurti teisiškai privalomą visuotinę klimato kaitos valdymo sistemą, kuri įsigaliotų po 2012 m.

Durbane taip pat bus priimami sprendimai, kaip valdyti Žaliąjį klimato fondą, kaip skatinti veiksmus, skirtus prisitaikyti prie klimato kaitos, kaip plėtoti ir diegti aplinkai palankias technologijas, finansuoti besivystančių šalių veiksmus ir kt. Numatyta aptarti daugiau kaip 70 klausimų diskutuojant per Durbane vyksiančius valstybių atstovų susitikimus – JT bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferenciją, Kioto protokolo šalių susitikimą, Pagalbinio įgyvendinimo komiteto sesiją ir kt. Daugiausia diskusijų keliantiems klausimams nagrinėti bus sudaryta apie 15–20 darbo grupių iš šalių delegacijų atstovų. Jos svarstys Kioto protokolo pakeitimus, būsimo susitarimo dėl klimato kaitos valdymo teisinę formą, išsivysčiusių šalių įsipareigojimus mažinti išmetamų šiltnamio dujų kiekį, besivystančių šalių veiksmų finansavimą, technologijų perdavimą, žalos dėl klimato kaitos padarinių atlyginimą besivystančioms šalims, galimą neigiamą išsivysčiusių šalių klimato kaitos politikos įtaką besivystančioms šalims ir kt. Ypač jautrius klausimus nagrinės neformalios uždaros grupės.

ES valstybės, besirengdamos šioms deryboms, suderino ir patvirtino bendrą poziciją kone kiekvienu darbotvarkės klausimu. Lietuvai, kaip sakė mūsų šalies delegacijos vadovas Aleksandras Spruogis, vienas svarbesnių klausimų, kuris bus aptariamas Durbane, – išmetamų šiltnamio dujų nustatytosios normos neišnaudotų vienetų (NNV) perkėlimas į kitą įsipareigojimų laikotarpį. ES sieks, kad Kioto protokolo šalys išnagrinėtų būdus, kaip perkelti NNV perteklių ir jį naudoti. Lietuva, Aleksandro Spruogio žodžiais, negalėtų sutikti su sprendimu anuliuoti NNV perteklių, tačiau pritartų, kad šių vienetų perkėlimas ar naudojimas būtų ribojamas.

Vienas iš būdų perkelti perteklinius NNV — nustatyti, kad už parduotus taršos leidimus gautos lėšos turi būti investuojamos į aplinkosauginius projektus. Toks būdas mūsų šalyje jau įtvirtintas sukūrus Žaliąją investavimo sistemą. Ji užtikrina tinkamą NNV pertekliaus reglamentavimą, ir tai leidžia gauti lėšų ne tik nacionalinėms klimato kaitai švelninti ir prie jos prisitaikyti skirtoms priemonėms įgyvendinti, bet ir finansuoti besivystančių šalių veiksmus. Pasak Aleksandro Spruogio, Aplinkos ministerijos patirtis kuriant ir įgyvendinant Žaliąją investavimo sistemą yra labai svarbi tarptautiniu mastu sprendžiant, kaip reglamentuoti NNV perteklių.

Lietuvai taip pat aktualus klausimas, kuriuo bus diskutuojama Durbane, – 19-osios klimato kaitos sesijos organizavimo vieta, nes ši sesija vyks 2013 m. pabaigoje, kai mūsų šalis pirmininkaus ES. Lietuva priklauso Rytų Europos šalių grupei – vienai iš penkių neformalių JT geopolitinių regioninių grupių. Šios grupės šalių susitikimai vyksta per tarptautines klimato kaitos sesijas. Pagal rotaciją 19-oji sesija turėtų būti surengta vienoje iš Rytų Europos šalių. Norą jai pirmininkauti buvo išsakiusios Vengrija ir Ukraina. Kadangi pirmininkauti 18-ajai sesijai norėtų ir Kataras, ir Pietų Korėja, Rytų Europos šalys diskutuoja apie galimybę atidėti savo grupės eilę ir leisti šioms valstybėms pirmininkauti 18-ajai ir 19-ajai sesijoms. Dėl to jos sieks susitarti Durbane. Aplinkos ministerija jau informavo Rytų Europos šalių grupę, kad Lietuva linkusi pirmenybę teikti vienai iš Rytų Europos šalių. Ši mūsų šalies pozicija bus išsakyta per šių šalių grupės susitikimus Durbane.

Sprendžiant pasaulinius klimato kaitos valdymo klausimus, ypač jautri ES konkurencingumo išsaugojimo tema. ES jau yra vienašališkai prisiėmusi ir nacionaliniais teisės aktais įtvirtinusi savo įsipareigojimus mažinti išmetamų šiltnamio dujų kiekį 2013-2020 metais. Jeigu tarptautiniu mastu nebus susitarta dėl privalomų tikslų mažinant šį kiekį po 2013 m., ES bus kone vienintelė išsivysčiusi valstybė, turinti nacionaliniu lygiu teisiškai įtvirtintus įsipareigojimus. Tačiau išlaikydama lyderės poziciją kovoje su klimato kaita ir viena prisiimdama ambicingus klimato kaitos švelninimo tikslus, ji uždeda didžiulę naštą tiek verslo, tiek viešajam sektoriui ir sudaro prielaidas anglies dioksidui nutekėti, t. y. gamybai iškelti į trečiąsias šalis, kuriose netaikomi reikalavimai mažinti išmetamų šiltnamio dujų kiekį. Todėl, siekiant išsaugoti ES konkurencingumą ir lyderės poziciją kovoje su klimato kaita, daug dėmesio reikia skirti tarptautinėms deryboms dėl klimato kaitos valdymo, užtikrinti, kad visos išsivysčiusios ir sparčiai augančios ekonomikos šalys prisiimtų ambicingus ir adekvačius tikslus mažinant išmetamų šiltnamio dujų kiekį. Jeigu nepavyktų tarptautiniu mastu susitarti dėl klimato kaitos valdymo po 2012 m., ES turėtų imtis vidinių priemonių, kad užkirstų kelią anglies dioksidui nutekėti.

Derybų metu didžiausia našta tenka ES Tarybai pirmininkaujančiai šaliai. Ji turi atstovauti Europos Sąjungai ir pasisakinėti jos vardu, taip pat užtikrinti, kad būtų laiku parengtos, suderintos ir pateiktos derybinės pozicijos, organizuoti dvišalius susitikimus su trečiųjų šalių partneriais ir pan. ES Tarybai pirmininkavusių šalių pavyzdžiai rodo, kiek daug dėmesio turi būti skiriama užtikrinant tinkamą atstovavimą ES. Pavyzdžiui, 2010 m. per Kankūne (Meksika) vykusias derybas ES Tarybai pirmininkavusios Belgijos delegaciją sudarė daugiau kaip šimtas narių, 2009 m. per derybas Kopenhagoje ES Tarybai pirmininkavusios Švedijos delegaciją sudarė daugiau kaip du šimtai narių, 2008 m. per derybas Poznanėje ES Tarybai pirmininkavusios Prancūzijos delegaciją sudarė per 150 narių. 2013 m. Europos Sąjungai atstovaus Lietuva.

Aplinkos ministerija