Europos Komisija svarsto galimybę skirti finansinę paramą Lietuvai ir kitoms Rytų Europos šalims, kad iki 2024 arba 2030 metų mūsų regionas būtų sujungtas greitojo traukinio linija su Šiaurės Italija.

Apie tai susisiekimo ministrui Eligijui Masiuliui šiandien pranešė Vilniuje viešintis „Rail Baltica“ projekto koordinatorius Pavelas Telička.

Pasak P. Teličkos, Europos Komisija formuodama ateinančius bendrijos biudžetus žada skirti didelį dėmesį transportui.

O „Rail Baltica“ ir vėliau atsirasianti greitojo traukinio linija turėtų tapti vienu iš prioritetinių projektų. Europos Sąjunga galėtų finansuoti 85 proc. abiejų projektų išlaidų.

„Lietuvai tai labai geros naujienos. Mus džiugina ir siūlymas, kad europinė vėžė būtų nutiesta tarp Vilniaus ir Kauno. Todėl greitieji traukiniai į Vakarų Europą galėtų važinėti ir iš Lietuvos sostinės“,— sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Ministras Europos Komisijos atstovui išreiškė susirūpinimą, kad Lenkija ir Latvija kol kas neskuba pradėti geležinkelio atnaujinimo darbų.

„P.Telička tikisi, kad šiose šalyse pradėjus dirbti naujoms Vyriausybėms darbai pajudės iš vietos. Iki kitų metų pavasario visų valstybių atstovai turėtų pasirašyti tarpusavio supratimo memorandumą, kuriame būtų įsipareigota kartu vykdyti „Rail Baltica“ tiesimo darbus. Tai yra labai svarbu, nes šiuo metu vienos šalys yra labiau pažengusios, o kitos trypčioja vietoje“,— sakė E. Masiulis.

Jis pabrėžė, kad Lietuva yra padariusi didžiausią pažangą tiesiant europinę vėžę. Jau baigta pirmoji atkarpa nuo Lenkijos sienos iki Šeštokų. Kituose ruožuose iki Kauno vyksta projektavimo darbai. Europinę vėžę iki Kauno norima nutiesti iki 2013 m. pabaigos.

Susisiekimo ministerija