Europos Komisija (EK) iš numatytų papildomų 700 mln. eurų energetikos jungtims trečiadienį (sausio 28 dieną) skyrė lėšų ir Baltijos šalių su Švedija "Swedlink" jungties projektui bei Estijos jungties su Suomija "Estlink" sustiprinimo projektui.

"Swedlink" projektui papildomai numatyta skirti 604 mln. litų, o Estijos ir Suomijos elektros jungties antrajam projekto etapui - 345 mln. litų. Tai beveik 40 proc. visų lėšų, skirtų elektros jungtims Europoje. Apie tai žurnalistus informavo Lietuvoje viešinti ES komisarė Dalia Grybauskaitė.

Minėtam papildomam finansavimui dar turi pritarti Europos Taryba. D. Grybauskaitės teigimu, "toliau viskas priklausys nuo konkrečių projektų", kurie turėtų būti patvirtinti kovo mėnesį. "Jei Europos Taryba jiems pritars, tai jau bus Europos Sąjungos įsipareigojimas", - sakė ji.

Šios dvi jungtys, siekiant užtikrinti Baltijos šalių energetinį saugumą, anot komisarės, turi būti pastatytos iki 2014 metų.

Premjeras Andrius Kubilius sakė, kad jau vasario 17-ąją jis skris į Švediją, kur tikisi dėl jungties "rasti sprendimą". Iki šiol dar nėra nutarta, iš kurios Baltijos šalies - Lietuvos ar Latvijos - turi būti nutiestas kabelis į Švediją Baltijos jūros dugnu. Švedai tai palieka spręsti pačioms pretendentėms. Vis dėlto Lietuvos įdirbis ir finansinės galimybės šiam projektui įgyvendinti yra didesnės, tačiau reikia latvių politinio sprendimo.

Pagal Lietuvos ir Švedijos elektros tinklų sujungimo galimybių studiją, "Swedlink" projekto vertė siekia 1,78-2,55 mlrd. litų. Dabartinė projekto vykdytoja bendrovė LEO LT teigia, kad jos dalis sudarytų 0,89-1,28 mlrd. litų, kuriuos pasirengusi investuoti. Ji projektą numato užbaigti iki 2015 metų, o liniją pradėti eksploatuoti 2016 metais.