Vilnius, spalio 14 d. (ELTA). Europos Sąjungos (ES) šalims nesutariant, ar verta atnaujinti derybas su Rusija dėl strateginės partnerystės, Lietuvos užsienio reikalų ministras pabrėžia, kad Maskva pirmiausia privalo laikytis susitarimų išvesti papildomai dėl karo dislokuotas pajėgas.

Ar atnaujinti po Rusijos-Gruzijos karo sustabdytas derybas, trečiadienį ir ketvirtadienį tarsis į Briuselį susirinksiantys visų ES šalių lyderiai. Užsienio reikalų ministrams šią savaitę susitarti nepavyko, nes dalis valstybių, tarp jų ir Lietuva, tvirtina, kad Rusija neįvykdė iškeltos sąlygos - išvesti papildomas pajėgas iš separatistinių Pietų Osetijos ir Abchazijos respublikų.

"Tiesiog yra susitarimai, juos reikia vykdyti. Tada, kai tie susitarimai bus įgyvendinti ir įvykdyti, spręsime dėl kitų žingsnių. Nėra suformuluota naujų sąlygų. Yra suformuluota sąlyga dėl ginkluotų pajėgų išvedimo iki ribų, buvusių prieš konfliktą", - trečiadienį po susitikimo su Prezidentu žurnalistams sakė P. Vaitiekūnas.

Iki konflikto pagal galiojusius susitarimus Rusija turėjo teisę dislokuoti Pietų Osetijoje apie 500 taikdarių, o Abchazijoje - iki 3000. Šiuo metu, įvairiais duomenimis, Pietų Osetijoje ir Abchazijoje gali būti iki 8000 Rusijos karių. Kaip žinoma, Rusija yra pripažinusi šių respublikų nepriklausomybę, nors tarptautinė bendrija jas laiko Gruzijos dalimi.

Rugsėjo 1 dieną į neeilinę Europos Vadovų Tarybos sesiją susirinkę ES šalių lyderiai paskelbė, kad ES ir Rusijos derybos dėl strateginės partnerystės ir bendradarbiavimo sutarties stabdomos ir bus atnaujintos tik tada, kai pajėgos bus grąžintos iki pozicijų, kuriose buvo prieš karą.

Tačiau šį mėnesį kai kurios Europos šalys, visų pirma Italija ir Vokietija, ėmė kalbėti, kad deryboms atnaujinti pakanka to, jog Rusija išvedė karius iš vadinamųjų buferinių zonų, esančių šalia Abchazijos ir Pietų Osetijos.

Antradienį Eltos paklaustas, kokia šiuo metu yra Lietuvos pozicija dėl derybų atnaujinimo, P. Vaitiekūnas atsakymą pradėjo nuo to, kad Lietuvos pozicija Rusijos atžvilgiu yra "labai pozityvi".

"Norime, kad šitas incidentas, šitie karo veiksmai tarp Rusijos ir Gruzijos daugiau niekad nepasikartotų, kad tai būtų vienintelis ir išimtinis atvejis, kad mes nematytume ir neturėtume tokių konfliktų reguliuoti dar kitose pasaulio dalyse, kituose ES ir Rusijos pakraščiuose. Manome, kad tikras kelias, tvirtas kelias, vedantis į tokią strategiją yra Nikolia Sarkozi (Nicolas Sarkozy) ir Dmitrijaus Medvedevo susitarimų rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais vykdymas taip, kaip tai yra parašyta ir sutarta neeilinės Europos Vadovų Tarybos susitikime rugsėjo 1 dieną", - sakė P. Vaitiekūnas.

Praeitą savaitę aukšto rango Užsienio reikalų ministerijos pareigūnas Eltai sakė, kad "dabar girdėti įvairių pasisakymų, esą pakaks išvesti Rusijos karius iš vadinamųjų buferinių zonų, ir tuomet ES jau galės tęsti dialogą su Rusija lyg nieko nebūtų nutikę".

"Tokie pareiškimai prieštarauja ne tik tarptautinei teisei, bet ir ankstesniems ES vardu paskelbtiems pareiškimams", - pabrėžė diplomatas.

Trečiadienį ir ketvirtadienį Briuselyje vyksiančioje Europos Vadovų Taryboje Lietuvai atstovaus Prezidentas Valdas Adamkus, Premjeras Gediminas Kirkilas ir P. Vaitiekūnas.