Energetinis saugumas, situacija Gruzijoje, ES ir Rusijos santykiai – Premjero pokalbyje su Vokietijos Kanclere
Atnaujinta 2008-09-03
Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas, susitikęs su Vokietijos Kanclere Angela Merkel, padėkojo už nuolatinę Vokietijos paramą Lietuvos euroatlantinei integracijai, Lietuvos energetinio saugumo klausimų supratimą ir jų iškėlimą energetinių šaltinių tiekėjams.
Pokalbio metu buvo aptarti ir dvišaliai Lietuvos – Vokietijos santykiai. Vokietija yra viena svarbiausių Lietuvos politinių, užsienio prekybos ir investicinių partnerių. Ir G.Kirkilas, ir A.Merkel pabrėžė, kad, nepaisant puikių dvišalių santykių, yra labai geros galimybės juos plėtoti ir vystyti. Pokalbio metu buvo ypač pabrėžtas bendradarbiavimas informacinių technologijų ir mokslo srityje.
Premjero teigimu, Lietuva vysto elektros tiltų į Švediją ir Lenkiją bei Vokietiją, dujų jungties su Lenkija ir Vokietija bei suskystintų dujų terminalo statybos Lietuvoje projektus, siekdama mūsų šalies energetikos sektoriaus integracijos į ES energetikos rinką. G.Kirkilas informavo apie Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos planus pastatyti naują atominę elektrinę ir taip sustiprinti viso regiono energetinį saugumą. G.Kirkilas atkreipė Vokietijos Kanclerės dėmesį, kad uždarius Ignalinos AE, Lietuva taptų priklausoma nuo Rusijos dujų, importuojamų per Baltarusijos teritoriją, o elektros energijos generavimas naudojant dujas padidintų Lietuvos priklausomybę nuo Rusijos, kiltų elektros kaina, infliacija, didėtų oro tarša ir lėtėtų BVP augimas. Ministro Pirmininko nuomone, Ignalinos AE antrasis reaktorius, kurio saugumui padidinti investuota apie 800 mln. litų, turi technines sąlygas veikti iki 2012-2015 m. Lietuvos Vyriausybės vadovas taip pat informavo apie energijos efektyvumo ir atsinaujinančių energetikos išteklių naudojimo spartinimą. G.Kirkilo nuomone, reikia kurti Europos energetikos politiką, kuri remtųsi solidarumo principu, bei kovoti su klimato atšilimu. Kalbant apie CO2 išmetamų dujų naštos tarp ES narių pasidalijimą, Lietuvos Premjero įsitikinimu, būtina įvertinti Lietuvos situaciją po Ignalinos AE uždarymo ir atsižvelgti į pažangą mažinant šiltnamio dujų išmetimus.
Vokietijos Kanclerė sakė puikiai suprantanti Lietuvos situaciją , taip pat situaciją, į kurią Lietuva patektų po Ignalinos AE uždarymo, todėl pažadėjo kreiptis į Europos Komisiją rimtai svarstyti šią problemą. A.Merkel pabrėžė, kad ES turi padėti Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims nelikti „energetine sala“, priklausoma nuo vienintelio tiekėjo. „Mes turime ieškoti būdų, kaip išspręsti šią problemą, ir tą turime padaryti greitai“, - sakė A.Merkel.
Premjeras taip pat pabrėžė principingą Vokietijos poziciją, remiančią tarptautinės teisės principus Rusijos agresijos Gruzijoje metu. G.Kirkilas pareiškė, jog pastarųjų dienų Rusijos elgesys neramina viso pasaulio bendruomenę. Pasak Lietuvos Premjero, Rusijos sprendimas pripažinti Gruzijos regionų Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybę grubiai pažeidžia visuotinai pripažintus pagarbos valstybių suverenitetui ir teritoriniam vientisumui principus. Premjero įsitikinimu, toks Rusijos veiksmas neturi likti nepastebėtas tarptautinės bendruomenės. Lietuvos Vyriausybės vadovas taip pat pareiškė, kad rugsėjo 1-ąją vyksiančioje Europos Vadovų Taryboje ES turi pademonstruoti vienybę šiuo klausimu. „ES pozicija turi būti lanksti, bet vieninga. Tai ypač svarbu“, - sakė G.Kirkilas.
Premjeras su Kanclere taip pat aptarė ES - Rusijos santykių perspektyvas bei politinę situaciją Baltarusijoje, Ukrainoje, Moldovoje.
G.Kirkilas išsakė Vokietijos Kanclerei nuomonę, jog Europoje privalome turėti vieną bendrą neigiamą požiūrį į totalitarinių režimų įvykdytus nusikaltimus. Totalitarinis komunistinis režimas, pareikalavęs didelių aukų Vidurio Europoje, liko tinkamai neįvertintas.
