EP pirmininkas Vilniuje: „Mus vienija bendros vertybės, o vieningi esame stiprūs“
Atnaujinta 2008-04-25
Viešėdamas Vilniuje, ketvirtadienį po pietų Europos Parlamento pirmininkas Hans-Gert Pöttering pasakė iškilmingą kalbą Seime. Priminęs ilgą ir nelengvą Lietuvos kelią į Europą, svečias kalbėjo apie bendrų vertybių svarbą, energetinį solidarumą, taip pat paragino ratifikuoti Lisabonos sutartį. Vėliau susitikęs su Vilniuje besimokančiais studentais iš Baltarusijos, EP pirmininkas išreiškė tvirtą paramą demokratijos siekiui šioje šalyje.
Savo kalboje EP pirmininkas kvietė nepamiršti vertybių, jungiančių Europos tautas, – pagarbos žmogaus teisėms ir orumui, laisvės ir demokratijos, solidarumo ir pakantumo. Svečias lietuvių kalba ištarė žinomą posakį – „tautos jėga vienybėje“, kuris, anot jo, puikiai įkūnija ES dvasią. Tik vieninga Europa, prelegento nuomone, pajėgi sėkmingai reaguoti į ateities iššūkius, nes „pavieniai valstybių veiksmai yra nepakankami“.
Vienas iš tokių iššūkių, reikalaujančių bendro atsako, yra energetinio apsirūpinimo saugumas. „Energetiniai interesai jau nėra apriboti vien nacionalinių valstybių sienų. Atskiros valstybės narės energetinis saugumas susijęs su visos ES energetiniu saugumu,“ – kalbėjo H.-G. Pöttering. Pažymėjęs, jog "ES yra saistoma solidarumo principo", kuris įrašytas į naująją Lisabonos sutartį, EP pirmininkas teigė: "Jokia ES valstybė narė neturi patirti žalos dėl politinio spaudimo. [... ] Todėl lygiaverčių partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimų, ypač įtraukiant energetikos klausimus, plėtojimas su Rusija privalo tapti ES prioritetu.“
Kalbėdamas apie Ignalinos atominės elektrinės uždarymo klausimą, EP pirmininkas sakė: „ES yra teisės bendrija, o tai reiškia, kad kiekviena valstybė savo įsipareigojimus privalo vykdyti. Lietuva savo stojimo į ES sutartyje įsipareigojo uždaryti Ignalinos atominę elektrinę iki 2009 m. pabaigos. ES ir Europos Parlamento požiūriu, šiuo klausimu kelio atgal nėra!“
H.-G. Pöttering Seime kalbėjo tą pačią dieną, kai jo nariai svarstė Lisabonos sutartį. Prelegentas išreiškė tvirtą paramą šios sutarties ratifikavimui. Anot svečio, „naujoji Lisabonos sutartis suteikia mums būtinas priemones, kad galėtume toliau vienytis ir sėkmingai atsakyti į ateities iššūkius“, taip pat „sustiprina demokratiją ES suteikdama daugiau galių Europos Parlamentui – demokratinei piliečių atstovybei“.
Vizito metu svečias skyrė nemažai dėmesio Baltarusijai. Savo kalboje įvardijęs šią šalį „paskutine Europos diktatūra“, EP pirmininkas pažymėjo, jog Baltarusijos žmonės „turi teisę gyventi laisvi demokratinėje ir laisvoje visuomenėje, kur viešpatauja teisė, o ne diktatoriaus valia“. Tuo tarpu ketvirtadienį po pietų svečias apsilankė Europos humanitariniame universitete, kur susitiko su išeivijoje besimokančiais baltarusių studentais. Žavėdamasis pastarųjų drąsa, H.-G. Pöttering kalbėjo: „Baltarusija yra Europos valstybė. Jūs, Vilniuje studijuojantys baltarusiai, taip pat esate europiečiai. Esu tvirtai įsitikinęs, kad vieną dieną, kuri, viliuosi, greitai ateis, jūsų šalis mėgausis laisve ir demokratija taip pat kaip ir Lietuva, vertybėmis grįstos Europos Sąjungos narė.“
Naudodamasis proga EP pirmininkas dar kartą paragino Baltarusijos valdžią išleisti į laisvę įkalintus disidentus ir įgyvendinti rimtus politinius pertvarkymus – panaikinti mirties bausmę, užtikrinti žiniasklaidos laisvę ir teismų nepriklausomumą, suteikti žmonėms teisę laisvai rinkti savo atstovus pagal tarptautinius standartus, gerbti demokratiją ir žmogaus teises. „Tik šių esminių demokratijos sąlygų įgyvendinimas leis Europos Sąjungai atnaujinti santykius su Baltarusija,“ – pažymėjo H.-G. Pöttering.
Tuo tarpu penktadienio rytą EP pirmininkas Prezidentūroje susitiko su Lietuvos Prezidentu V. Adamkumi, o Vyriausybės rūmuose – su šalies Ministru Pirmininku G. Kirkilu bei užsienio reikalų ministru P. Vaitiekūnu. Vėliau svečias aplankė Genocido aukų muziejų, taip pat Arkikatedroje kalbėjosi su kardinolu A.J. Bačkiu.
Europos Parlamento spaudos tarnyba
Vienas iš tokių iššūkių, reikalaujančių bendro atsako, yra energetinio apsirūpinimo saugumas. „Energetiniai interesai jau nėra apriboti vien nacionalinių valstybių sienų. Atskiros valstybės narės energetinis saugumas susijęs su visos ES energetiniu saugumu,“ – kalbėjo H.-G. Pöttering. Pažymėjęs, jog "ES yra saistoma solidarumo principo", kuris įrašytas į naująją Lisabonos sutartį, EP pirmininkas teigė: "Jokia ES valstybė narė neturi patirti žalos dėl politinio spaudimo. [... ] Todėl lygiaverčių partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimų, ypač įtraukiant energetikos klausimus, plėtojimas su Rusija privalo tapti ES prioritetu.“
Kalbėdamas apie Ignalinos atominės elektrinės uždarymo klausimą, EP pirmininkas sakė: „ES yra teisės bendrija, o tai reiškia, kad kiekviena valstybė savo įsipareigojimus privalo vykdyti. Lietuva savo stojimo į ES sutartyje įsipareigojo uždaryti Ignalinos atominę elektrinę iki 2009 m. pabaigos. ES ir Europos Parlamento požiūriu, šiuo klausimu kelio atgal nėra!“
H.-G. Pöttering Seime kalbėjo tą pačią dieną, kai jo nariai svarstė Lisabonos sutartį. Prelegentas išreiškė tvirtą paramą šios sutarties ratifikavimui. Anot svečio, „naujoji Lisabonos sutartis suteikia mums būtinas priemones, kad galėtume toliau vienytis ir sėkmingai atsakyti į ateities iššūkius“, taip pat „sustiprina demokratiją ES suteikdama daugiau galių Europos Parlamentui – demokratinei piliečių atstovybei“.
Vizito metu svečias skyrė nemažai dėmesio Baltarusijai. Savo kalboje įvardijęs šią šalį „paskutine Europos diktatūra“, EP pirmininkas pažymėjo, jog Baltarusijos žmonės „turi teisę gyventi laisvi demokratinėje ir laisvoje visuomenėje, kur viešpatauja teisė, o ne diktatoriaus valia“. Tuo tarpu ketvirtadienį po pietų svečias apsilankė Europos humanitariniame universitete, kur susitiko su išeivijoje besimokančiais baltarusių studentais. Žavėdamasis pastarųjų drąsa, H.-G. Pöttering kalbėjo: „Baltarusija yra Europos valstybė. Jūs, Vilniuje studijuojantys baltarusiai, taip pat esate europiečiai. Esu tvirtai įsitikinęs, kad vieną dieną, kuri, viliuosi, greitai ateis, jūsų šalis mėgausis laisve ir demokratija taip pat kaip ir Lietuva, vertybėmis grįstos Europos Sąjungos narė.“
Naudodamasis proga EP pirmininkas dar kartą paragino Baltarusijos valdžią išleisti į laisvę įkalintus disidentus ir įgyvendinti rimtus politinius pertvarkymus – panaikinti mirties bausmę, užtikrinti žiniasklaidos laisvę ir teismų nepriklausomumą, suteikti žmonėms teisę laisvai rinkti savo atstovus pagal tarptautinius standartus, gerbti demokratiją ir žmogaus teises. „Tik šių esminių demokratijos sąlygų įgyvendinimas leis Europos Sąjungai atnaujinti santykius su Baltarusija,“ – pažymėjo H.-G. Pöttering.
Tuo tarpu penktadienio rytą EP pirmininkas Prezidentūroje susitiko su Lietuvos Prezidentu V. Adamkumi, o Vyriausybės rūmuose – su šalies Ministru Pirmininku G. Kirkilu bei užsienio reikalų ministru P. Vaitiekūnu. Vėliau svečias aplankė Genocido aukų muziejų, taip pat Arkikatedroje kalbėjosi su kardinolu A.J. Bačkiu.
Europos Parlamento spaudos tarnyba
