Europos Sąjungos ekonomikos ir finansų ministrai vasario 21 d. Briuselyje sutarė dėl naujų teisės aktų, stiprinančių euro zonos valstybių narių finansinę drausmę, ir patvirtino 2013 metų ES biudžeto gaires.

Lietuvos nuolatinis atstovas ES ambasadorius Raimundas Karoblis Ekonomikos ir finansų tarybos diskusijose dėl 2013 m. ES biudžeto pabrėžė, kad Europos Sąjungos finansavimas turi atitikti jos politikos prioritetus.

„2013 metai yra paskutinieji dabartinės finansinės perspektyvos metai. Tad kitų metų biudžete turi būti aiškiai nurodytos išmokos projektams, kuriuos remti Europos Sąjunga jau yra apsisprendusi ir kuriuos būtina finansuoti“,– sakė R. Karoblis.

Ministrai suderino bendrą požiūrį dėl dviejų teisės aktų paketo, numatančio, kad euro zonos narės kasmet iki spalio 15 d. turi pristatyti kitų metų biudžeto projektą Europos Komisijos peržiūrai. Ji ypač atidžiai stebėtų biudžeto politiką tose šalyse, kurioms taikoma perviršinio deficito procedūra, kurios patiria rimtų finansinių sunkumų arba kurios prašo finansinės pagalbos.

Pirmininkaujanti ES Tarybai Danija sieks susitarimo su Europos Parlamentu, kad teisės aktai įsigaliotų prieš rudenį euro zonos narėms pateikiant kitų metų biudžetus.

Taryboje aptarta ir Europos Komisijos ataskaita apie perspėjimą dėl makroekonominio disbalanso. Jos paskirtis – kuo anksčiau pastebėti valstybių narių ekonomikos ydas.

Dešimt jos kriterijų vertina šalies makroekonominę būklę nuo biudžeto klausimų iki nekilnojamojo turto kainų ir eksporto rinkų. Šio signalizavimo mechanizmo tikslas yra perspėti apie gresiantį makroekonominį disbalansą netgi tada, kai biudžeto rodikliai nekelia nerimo.

Kaip skelbta anksčiau, Lietuva šiemet nepateko tarp valstybių narių, dėl kurių Komisija atliks papildomą tyrimą, t.y. didesnių priekaištų Lietuvos ekonomikos būklei nėra.

Ekonomikos ir finansų taryba informuota apie šiąnakt pasiektą euro zonos ministrų susitarimą dėl priemonių Graikijos ekonomikai gelbėti ir jos ekonominės politikos paketo.

Lietuvos nuolatinė atstovybė Europos Sąjungoje