Užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas spalio 26-27 dienomis Liuksemburge vykstančiame Europos Sąjungos Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos susitikime su kolegomis aptarė pasirengimą Europos Vadovų Tarybai (EVT), santykius su Moldova, Vakarų Balkanais, Afganistanu ir Pakistanu, Artimųjų Rytų taikos procesą.
Rengdamiesi spalio 29-30 dienomis vyksiančiai EVT, užsienio reikalų ministrai aptarė svarbiausius klausimus – Lisabonos sutarties įgyvendinimą ir klimato kaitą, pritarė ES Baltijos jūros regiono strategijos tvirtinimui būsimoje EVT.
Kalbėdamas apie Lisabonos sutarties įsigaliojimo klausimus, ministras išreiškė viltį, kad Čekija priims reikalingus sprendimus, kurie leis užbaigti Lisabonos sutarties ratifikavimą. Tokiu atveju, Europos Sąjungos valstybių vadovams spalio 29 dieną gali tekti apsispręsti dėl kandidatų į ES pagrindinius postus – Europos Vadovų Tarybos pirmininko ir Vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai („ES užsienio reikalų ministro“).
„Europai reikia dinamiškų naujų veidų su stipriomis strateginėmis vizijomis, galinčių atstovauti visoms 27 valstybėms“, – sakė V.Ušackas.
Ministrai Liuksemburge aptarė Europos išorinių veiksmų tarnybos (EIVT) kūrimą. Daugiausia dėmesio diskusijose skirta EIVT statuso, finansavimo, personalo, būsimos tarnybos funkcijų klausimams.
V.Ušackas pažymėjo, kad EIVT turėtų atitikti XXI a. reikalavimus – būti modernia, dinamiška ir inovatyvia tarnyba. Ji visų pirma turėtų tarnauti visų ES šalių piliečių interesams, ypač teikiant skubią konsulinę pagalbą savo diplomatinės atstovybės neturinčių ES šalių piliečiams.
„Kuriant naują EIVT neturėtume užsiimti naujų papuošalų kabinimu ant senos kalėdinės eglutės“ – sakė ministras ir atkreipė dėmesį, kad valstybės narės turėtų vaidinti svarbų vaidmenį jau pradiniame EIVT formavimo etape.
V.Ušackas pasisakė už radikalesnes permainas formuojant EIVT, neapsiribojant vien dabartinių Europos Komisijos ir ES tarybos generalinio sekretariato direktoratų pervadinimu. Ministras paragino EIVT formuoti taip, kad pusė EIVT darbuotojų sudarytų naujai skiriami diplomatai iš valstybių narių diplomatinių tarnybų, o kita pusė – iš dabartinių ES institucijų.
Lietuvos diplomatijos vadovas pažymėjo, kad iki Kopenhagos klimato kaitos konferencijos gruodžio mėnesį būtina sutarti dėl finansinės paramos besivystančioms šalims pasidalijimo ES viduje principų.
„Būtina siekti, kad paskirstant ES tenkančią finansinės paramos naštą, šalių įnašus būtų galima koreguoti pagal jų išsivystymo lygį“, – sakė V.Ušackas.
| LIETUVA RAGINA ES PADĖTI MOLDOVAI |
| 2009-10-27 |
|
|
Europos Sąjungos Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos posėdyje spalio 27 dieną Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai Lenkijos, Lietuvos, Rumunijos ir Vengrijos iniciatyva aptarė politinę ir ekonominę padėtį Moldovoje ir galimą ES paramą šiai šaliai.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas pažymėjo, kad Moldovos naujosios valdžios pasiryžimas tęsti eurointegracijos procesus yra sveikintinas. Jis išreiškė viltį, kad Moldovos prezidento rinkimai įvyks sėkmingai ir sudarys palankias galimybes ir toliau sklandžiai įgyvendinti šaliai svarbias reformas.
V.Ušackas taip pat išreiškė viltį, kad jau 2010 metų pradžioje bus pradėtos derybos dėl ES ir Moldovos Naujo sustiprinto susitarimo ir artimiausiu metu bus pradėtas dialogas dėl vizų liberalizavimo.
„Nepaisant šio istorinio dvišalių santykių plėtojimo, reikėtų nepamiršti, kad ekonominė situacija šalyje yra sudėtinga, todėl labai svarbu, kad ES finansinė parama Moldovai būtų suteikta kiek įmanoma greičiau,“ – pažymėjo V.Ušackas.
Siekdama padėti Moldovai spręsti susidariusią sudėtingą finansinę situaciją, spalio pradžioje Lietuvos užsienio reikalų ministerija inicijavo bendrą Lietuvos, Lenkijos, Rumunijos ir Vengrijos užsienio reikalų ministrų laišką Europos Komisijai dėl skubios finansinės pagalbos Moldovai suteikimo.
Europos Komisija jau yra pažadėjusi skirti 22,5 mln. eurų finansinę paramą Moldovai iki 2009 metų pabaigos.
|
LIUKSEMBURGE PATVIRTINTA ES STRATEGIJA DĖL AFGANISTANO IR PAKISTANO |
| 2009-10-27 |
|
|
Europos Sąjungos Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos posėdyje Liuksemburge spalio 27 dieną Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai aptarė Afganistane vykusių rinkimų rezultatus po dalies balsų perskaičiavimo ir patvirtino strategiją dėl Afganistano ir Pakistano (The Plan for strengthened EU Action in Afghanistan and Pakistan).
Strategijoje ES įsipareigoja bendradarbiauti su minėtomis valstybėmis ir patvirtina savo pasirengimą kartu su regiono valstybėmis ir tarptautiniais partneriais padėti kovoti su kylančiais iššūkiais.
Afganistane ES veikla koncentruosis į valstybės ir institucijų gebėjimų stiprinimą, įstatymų viršenybę, ES policijos misijos (EUPOL) plėtrą ir paramą ekonomikai, ypač per kaimo plėtrą. ES taip pat ketina stiprinti strateginę partnerystę su Pakistanu ir yra pasirengusi šaliai padėti reformuoti saugumo sektorių, stiprinti įstatymo viršenybę ir demokratines institucijas, gilinti dvišalį ekonominį bendradarbiavimą.
„Tikiuosi, kad naujoji ES strategija Afganistanui ir Pakistanui efektyviai prisidės prie numatytų tikslų įgyvendinimo ir užtikrins tolygų visų Afganistano regionų, įskaitant Gorą, vystymą“, – sakė V.Ušackas.
Spalio 15-17 dienomis viešėdamas Afganistane ministras įsitikino, kaip svarbu užtikrinti reikiamą finansavimą civiliniams projektams, tolygų lėšų paskirstymą regionams ir koordinuoti tarptautinės bendruomenės civilines ir karines pastangas siekiant įgyvendinti būtinas reformas ir užtikrinti norimą pažangą regione.
Įtvirtinant saugumą ir stabilumą regione yra būtinas ES ir tarptautinių organizacijų, tokių kaip Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO), aktyvus ir koordinuotas įsitraukimas. „Lietuva, kaip būsima ESBO pirmininkė, palaiko organizacijos veiksmus stiprinti Vidurinės Azijos šalių ir Afganistano sienos apsaugą ir remia jau dabar vykstančius projektus kovos su narkotikų prekyba, taip pat švietimo ir mokymo stiprinimo srityse“, – sakė V.Ušackas. | | | |
