Nors Europą vis dar slegia pasaulinė finansų krizė, o Graikija ją pajuto ypač skaudžiai, euro zoną numatoma toliau plėsti. Nuo kitų metų sausio Estija rengiasi atsisakyti savo kronos ir įsivesti eurą. EP Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas palankus tokiam žingsniui. Praėjusį ketvirtadienį Strasbūre surengtame svarstyme europarlamentarai pažymėjo, jog euro įvedimas Estijoje gali turėti įtakos ir likusioms Baltijos šalims.

Pranešėjo Edward Scicluna (Socialistai ir demokratai, Malta) parengtame ataskaitos projekte pritariama euro įvedimui Estijoje nuo 2011 m. sausio 1 d., kaip pasiūlė Europos Komisija. EP turi išnagrinėti šį siūlymą ir pateikti savo nuomonę. Dėl to bus balsuojama birželio 14-17 d. plenarinėje sesijoje. Tuo tarpu gegužės 20 d. Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas Strasbūre surengė viešą šio klausimo svarstymą.

Pasak EP pranešėjo E. Scicluna, „tokios mažos šalies pasibeldimas į euro zonos duris pasaulį slegiančios finansų, ekonomikos ir socialinės krizės metu yra labai reikšmingas“. Europarlamentaras pridūrė, jog Estija atitiko narystei euro zonoje keliamus kriterijus. Ji sugebėjo išlaikyti kainų stabilumą ir pažaboti infliaciją (tarp praėjusiųjų metų balandžio ir šių metų kovo ji buvo -0,7 proc., o eurui įsivesti reikalaujama neviršyti 1 proc.). Be to, pernai Estijos biudžeto deficitas buvo netgi mažesnis negu visų euro zonos šalių (1,7 proc. bendrojo vidaus produkto), o valstybės skola siekė vos 7,2 proc. bendrojo vidaus produkto – gerokai mažiau negu 60 proc. ribinė vertė. Pastaruosius dvejus metus Estijos krona buvo stabili, ji nebuvo devalvuota. Šalies ekonomika gerai integruota į ES: Estija beveik triskart daugiau prekiauja Sąjungos viduje negu su ES nepriklausančiomis valstybėmis.

Savo nuomones išsakė ir kiti europarlamentarai. Europos liaudies partijos narys iš Latvijos Artūrs Krišjānis Kariņš negailėjo gerų žodžių savo šalies šiaurinei kaimynei. Jis pridūrė, kad Estijos prisijungimas prie euro zonos suteiks svarbų signalą regionui. „Norėčiau, kad tai būtų mano šalis“, – sakė liberalas iš Švedijos Olle Schmidt. Airis Gay Mitchell (Europos liaudies partija) teigė, jog savo pavyzdžiu Estija rodo kitoms Baltijos valstybėms, kad jos taip pat galės įsivesti eurą, kai tik atitiks kriterijus.

Tuo tarpu graikas Nikolaos Chountis (Europos vieningieji kairieji) po svarstymo piktinosi tuo, kad „siekdama įvykdyti euro įvedimo kriterijus, Estijos valdžia vykdė tokią ekonominę politiką, kuri nulėmė didelį nedarbą, mažus atlyginimus ir socialinę nelygybę“. Per pastaruosius metus nedarbas Estijoje padidėjo iki 20 proc. Europarlamentaro manymu, reikia „kitokios ekonominės politikos negu tos neoliberalios priemonės, kurias Tarptautinės valiutos fondas bei ES primetė Graikijai, Latvijai ir kitoms šalims“.

Vis dėlto buvusio Estijos finansų ministro socialdemokrato Ivari Padar teigimu, Estija jau seniai pritaikė tas priemones, kurias ES siūlo šiandien. „Mes griežtai kontroliavome biudžetą, kad galėtume prisijungti prie euro zonos“, – pridūrė europarlamentaras.

Europos Parlamento informacija