Gegužės 10 d. tarptautinės žemės ūkio ir maisto pramonės parodos „AgroBalt 2012“ metu buvo surengta žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus ir Europos Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisarės Marios Damanaki spaudos konferencija.

M. Damanaki, parodos išvakarėse pirmą kartą atvykusi į Lietuvą, spėjo susitikti su Ministru Pirmininku Audriumi Kubiliumi, žemės ūkio ministru K.Starkevičiumi, Seimo Kaimo reikalų, Europos reikalų, Aplinkos komiteto nariais bei Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos atstovais, intensyviai domėjosi mūsų šalies žuvininkystės  sektoriaus veikla ir problemomis.

Europos Komisijos (EK) atstovė neslėpė, kad buvo maloniai nustebinta mūsų šalies pasiekimais ir sparčia plėtra, džiaugėsi, kad Lietuvos Premjeras pozityviai vertina EK pasiūlymus žuvininkystės srityje. Ji neabejojo parodoje pamatysianti tikrai nemažai inovatyvių idėjų, juolab, kad žuvininkystės sektoriaus indėlis į šalies eksportą yra tikrai nemažas.

Pasak M.Damanaki, Europos Sąjunga yra didžiausia žuvies produkcijos vartotoja pasaulyje. Reformuotoje žuvininkystės politikoje didžiausias dėmesys bus skiriamas tvariam žuvų išteklių naudojimui. Atliktos Pasaulio Banko ir Europos Komisijos tyrimų studijos rodo, kad per dešimt metų ES žuvininkystės sektoriuje atsiras potencialios galimybės sukurti gerokai daugiau produkcijos ir naujų darbo vietų.

Tačiau  EK atstovė dar negalėjo tiksliai atsakyti į klausimą, ar būsimuoju 2014–2020 metų finansiniu periodu numatyta Europos jūrų ir žuvininkystės fondo lėšų suma nebus mažesnė, palyginti su dabartiniu laikotarpiu, ypač atsižvelgiant į platesnį remiamų tikslų ratą. Tačiau ji užtikrino, kad suma, ypač atsižvelgiant į ekonominę krizę, bus tikrai įspūdinga. Konkretesnius skaičius EK pateiks kitų metų pradžioje.
 
Komisarei gana sunkus pasirodė klausimas, kaip planuojama užtikrinti, kad Europos vartotojai būtų geriau aprūpinti būtent Europos žvejų sugauta, Europos akvakultūros ūkiuose užauginta žuvimi. „Žuvis yra vertingas maisto produktas ir mes stengsimės pasiekti, kad ateityje būtent vietiniais ištekliais galėtume patenkinti augančius Europos vartotojų poreikius. Esami žuvų ištekliai nėra gausūs, todėl dirbame dviem kryptimis: pirmiausia rūpinamės tuo, kad gausėtų jūrų žuvų ištekliai,  kita vertus, kaip stiprią alternatyvą matome akvakultūrą“,– teigė EK atstovė.
 
Nemažai dėmesio spaudos konferencijoje buvo skirta žvejybai ir žuvų ištekliams Baltijos jūroje. EK atstovė neslėpė pasididžiavimo atsinaujinusiais menkių ištekliais, tačiau pripažino, kad dar nepasiekti tokie geri rezultatai dėl šprotų ir silkių. Į abejones, ar  pagarsėjusios užterštumu Baltijos jūros žuvys tikrai nekenkia sveikatai, M.Damanaki atsakė, kad šios žuvys yra saugios žmonėms vartoti. Ministras K.Starkevičius pridūrė, kad geografinė Baltijos jūros padėtis nesudaro sąlygų tinkamai vandens apytakai, todėl užterštumo atžvilgiu padėtis nėra labai gera, tačiau padėtis Baltijos jūroje taisosi: Baltijos šalys aktyviai tvarko valymo įrenginius, sprendžiamos problemos su Kaliningrado sritimi.

M. Damanaki pabrėžė, kad kiekviena šalis gali imtis individualių veiksmų, tačiau be bendradarbiavimo  nieko nebus. Baltijos jūroje žmonės vykdo vis daugiau veiklos: užsiima vandens turizmu, transportu, žvejyba, čia veikia vėjo jėgainės. „Esu įsitikinusi, kad Baltijos jūros valstybių bendradarbiavimas tik stiprės. Ypač svarbu tai, kad naujosios žuvininkystės politikos reglamente numatyta, jog bendradarbiaujančios šalys bus remiamos. Taigi ne tik Europos Komisija spręs daug klausimų, bet ir pačios Baltijos šalys“,– padėtį charakterizavo EK atstovė.

Spaudos konferencijoje M.Damanaki šypsodamasi atsakė ir į asmenišką klausimą – iš Viduržiemio jūros regiono kilusi moteris neslėpė, kad savo gyvenimo neįsivaizduoja be  šviežios žuvies.