Balandžio 7 d. Žemės ūkio ministerijos iniciatyva Kernavėje surengta konferencija „Vietos bendruomenių iniciatyvos ir jų įgyvendinimas Lietuvoje 2014–2020 metais“, kurios tikslas – po vienu stogu sukviesti Europos Sąjungos (ES) paramą administruojančias institucijas ir tuos, kurie ta ES parama naudojasi – vietos veiklos grupių (VVG), žuvininkystės regionų vietos veiklos grupių, kaimo ir miesto bendruomenių atstovus – bendrai diskusijai dėl Lietuvos, kaip ES valstybės narės, apsisprendimo, kokiu keliu eiti 2014–2020 metais: pradėti įgyvendinti vietos plėtros strategijas, paremtas parama iš kelių ES fondų, ar likti prie jau įprasto vieno fondo vietos plėtros strategijų įgyvendinimo. Susitikime dalyvavo Europos Komisijos (EK) atstovai, Žemės ūkio, Finansų, Socialinės apsaugos ir darbo, Kultūros, Vidaus reikalų ministerijos atsakingi pareigūnai, VVG ir kaimo bendruomenių nariai.

Naujos galimybės

Europos Komisija, atsižvelgdama į gerąją LEADER metodo įgyvendinimo patirtį kaimo vietovėse (ES ši iniciatyva įgyvendinama nuo 1991, Lietuvoje – nuo 2004 metų), siūlo 2014–2020 m. finansavimo laikotarpiu plėsti metodo taikymą į miestus. EK numato galimybę įgyvendinti vadinamąsias daugiafondes VVG vietos plėtros strategijas, finansuojamas ne tik iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (toliau – EŽŪFKP), bet ir iš Europos regioninės plėtros fondo (toliau – ERPF), Europos socialinio fondo (toliau – ESF) ir Europos žuvininkystės fondo (toliau – EŽF).

LEADER metodo sėkmę lemia tai, kad taikomas ne tradicinis „iš viršaus į apačią“, o demokratiškesnis – „iš apačios į viršų“ metodas, suteikiantis galimybę kaimo vietovių gyventojams patiems spręsti savo aplinkos socialines, ekonomikos ir kultūros problemas.

Europos Sąjungos institucijos apibrėžė naują iniciatyvą – bendruomenių inicijuotos vietos plėtros (toliau – BIVP) modelį, palikdamos valstybėms narėms teisę pačioms visapusiškai įvertinti naujas galimybes ir apsispręsti, kokias strategijas taikyti 2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu. Atsiranda galimybės pradėti įgyvendinti daugiafondes vietos plėtros strategijas, kai veikla remiama iš kelių fondų, taip pat galima pasilikti ir prie nacionalinių žemės ūkio ministerijų jau sėkmingai įvaldyto vienafondžių vietos plėtros strategijų įgyvendinimo modelio, kai veikla remiama tik iš Kaimo plėtros fondo.

Galimi keli atskirų fondų taikymo variantai, kai, tarkim, kaimo vietovėse VVG įgyvendina plėtros strategijas, apimančias Europos Socialinio, Regioninės plėtros bei Kaimo plėtros fondų paramą, miesto VVG plėtros strategijos gali būti finansuojamos iš Europos Socialinio, Regioninės plėtros, o žuvininkystės VVG gali įgyvendinti plėtros strategijas, remiamas iš Europos Socialinio, Regioninės plėtros ir Žuvininkystės fondų.

Partnerystės sutartis

Finansų ministerijos Europos Sąjungos struktūrinės paramos valdymo ES sanglaudos politikos skyriaus vedėja Julija Stankevičienė konferencijos dalyvius detaliau supažindino su 2014–2020 m. Partnerystės sutartimi ir veiksmų programos projektų rengimo etapais.

Pasirinkusi kurį nors BIVP modelį, Lietuva su Europos Komisija pasirašys Partnerystės sutartį, kurioje atsispindės modelio esmė. BIVP modelio esmę parodo svarbiausi EK iškelti klausimai, į kuriuos kiekviena šalis narė turėtų pati sau atsakyti: kodėl ir ką įgyvendina (kokius iššūkius ir tikslus šalis išsikelia, kodėl ta naujovė būtų efektyvi); kur įgyvendina (miesteliai, kaimai, miestas, pasienis, pajūris ar kt. tikslinės grupės); kurie fondai galėtų padėti pasiekti išsikeltus tikslus; kaip dirbti kartu miestui ir kaimui (koordinuoti veiklą, remtis kaimo VVG jau įgyta patirtimi, administruoti lėšas).

Pasirinkti, kurias VVG plėtros strategijas įgyvendinti, laiko Lietuvai liko nedaug, tačiau plačios diskusijos dėl BIVP įgyvendinimo galimybių vyksta jau nuo šių metų sausio. Birželio mėnesį Partnerystės sutartis ir veiksmų programos projektai jau turi būti apsvarstyti Vyriausybės ir pateikti Europos Komisijai. Formalios derybos su EK vyks rugsėjo-lapkričio mėnesiais, o galutinius sprendimus EK priims lapkritį-gruodį.

Už ir prieš

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) regioninės politikos departamento Regioninės politikos strateginio koordinavimo skyriaus vedėjas Gediminas Česonis išsakė VRM poziciją, jog jokių galimybių remti daugiafondes vietos plėtros strategijas kaimo vietovėse nemato. „Tam tikras ES fondų atskyrimas yra sveikas ir sveikintinas, tačiau bendradarbiavimą tarp miesto ir kaimo vietovių VVG būtų galima skatinti“, – pažymėjo G.Česonis. Jis sakė manantis, jog ES struktūrinę paramą būtų naudingiau investuoti į miestus, nes juose gyvena apie 2/3 visų šalies gyventojų.

Europos Komisija gerai vertina Lietuvos pasiekimus

EK atstovė Helen Williams, aptardama Lietuvos patirtį įgyvendinant LEADER metodą 2004–2006 ir 2007–2013 metais, gerai įvertino VVG pasiektus rezultatus. H.Williams minėjo, jog Lietuvos rodikliai įgyvendinant LEADER metodą užima vidurines pozicijas tarp visų šalių ir drąsino naujuoju finansiniu laikotarpiu pasinaudoti sukaupta gerąja patirtimi, pasidalyti LEADER metodo privalumais ir su miesto bendruomenėmis. Miesto bendruomenės gali mokytis iš VVG, kaip taikyti LEADER metodą.

H.Williams sakė mananti, jog BIVP modelio sukurta pridėtinė vertė atsvers galimą riziką, atsiras galimybės gerinti ryšius tarp miesto ir kaimo vietovių, o lankstus įvairių fondų paramos panaudojimas atvers naujų galimybių vietos strategijų plėtrai. EK atstovas Stephen Duffy atkreipė konferencijos dalyvių dėmesį, jog EK tiki visaapimančiu požiūriu. EK mano, jog reikia pasinaudoti bendruomenių inicijuota vietos plėtra, nes VVG geriau išmano vietos problemas, gali skatinti vietos integraciją, kovoti su skurdu, su jaunimo nedarbu ir kitomis problemomis, kurios yra aktualios ir kaimui, ir miestui. EK atstovas sakė manantis, jog šiais laikais sudėtinga nubrėžti aiškias ribas tarp miesto ir kaimo, nes žmonės gyvena kaime, o dirba mieste ar atvirkščiai.

S.Duffy akcentavo, jog BIVP modelis naujuoju laikotarpiu yra labiau orientuotas į žmones nei vietoves, į pasiektus rezultatus, o ne lėšų panaudojimą. EK požiūriu, BIVP modelis didins ES fondų poveikį, nes su mažesnėmis lėšomis bus pasiekta geresnių rezultatų.

Miestas pavydi kaimui

Diskusijose apie naująjį finansinį laikotarpį konferencijos dalyviai aktyviai išsakė savo nuomones, pabrėždami, jog nori bendradarbiauti su miesto ir žuvininkystės VVG. Vietos veiklos grupių tinklo pirmininkas Egidijus Giedraitis, aptardamas LEADER metodo įgyvendinimą Lietuvoje, pažymėjo, jog miestiečiai pavydi kaimo vietos veiklos grupėms ne gaunamų lėšų, o paties principo – „iš apačios į viršų“.

E.Giedraitis dar kartą priminė, jog VVG atstovauja konkrečią pasirinktą teritoriją (pvz., savivaldybę, apskritį) ir sujungia toje teritorijoje veikiančius socialinius bei ekonominius partnerius. Partneriais gali būti valstybinės įstaigos, savivaldybės administracija ir jai pavaldžios įstaigos (pvz., seniūnija, mokyklos, ligoninės, kt.), verslo įmonės, ūkininkai ir jų asociacijos, kaimo bendruomeninės ir kitos nevyriausybinės organizacijos, taip pat ir pavieniai kaimo gyventojai.

,,Suvienijus partnerių pastangas bendram tikslui sudaroma galimybė geriau panaudoti vietos kapitalą (žinias, patirtį ir finansus), taip pat užtikrinamas gyventojų susitelkimas, nes visa veikla remiasi principu „iš apačios į viršų“, t.y. sprendimus priima patys žmonės, o ne valdžia. Kaimo vietovėse, kur buvo vykdomi vietos projektai ir įgyvendinamas LEADER metodas, matomi konkretūs kaimo plėtros proceso pokyčiai. Ta patirtimi mielai pasidalysime ir su miesto bendruomenėmis“, – sakė VVG tinklo pirmininkas.

Žemės ūkio ministerijos pozicija

ŽŪM kanclerė Dalia Miniataitė paaiškino, kokios pozicijos dėl naujojo laikotarpio LEADER metodo taikymo laikosi ministerija. ŽŪM vertinimu, dalis kaimo vietovių VVG yra sukaupusios daug patirties ir turi gebėjimų įgyvendinti vietos plėtros strategijas, finansuojamas iš kelių ES fondų.

Atsižvelgdama į sukauptą LEADER metodo įgyvendinimo patirtį, taip pat į tai, kad kitų ES fondų lėšos bus naudojamos ir kaimo vietovėse, ŽŪM siūlo numatyti galimybę dalį kitų ES kaimo vietovėms numatytų lėšų panaudoti „iš apačios į viršų“ metodu. Tai reiškia, jog sprendimus dėl finansuotinų projektų priima ne valdžios institucijos, o bendruomenių, viešo ir privataus sektorių partnerystės pagrindu suburtos VVG, gavusios paramą vietos plėtros strategijoms įgyvendinti.

Konferencijoje VVG tinklo nariai priėmė rezoliuciją dėl bendruomenių inicijuotos vietos plėtros 2014–2020, kurioje, kuriant BIVP modelį, siūloma įgyvendinti daugiasektorines integruotas vietos plėtros strategijas, finansuojamas iš visų ar kelių ES fondų, tačiau neužkirti kelio jaunoms grupėms įgyvendinti vienasektorines vietos plėtros strategijas.

Rezoliucija adresuota šalies Prezidentei, Seimui, Vyriausybei, atsakingoms ministerijoms ir 2014–2020 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos komisijai.

Diskusijos dėl BIVP modelio pasirinkimo Lietuvoje tęsiasi ir toliau.