Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji frakcijų pirmininkai, mielieji kolegos ir kolegės, ponios ir ponai, aš keletą kartų lankiausi jūsų šalyje, tačiau pirmą kartą turiu malonumo ir garbės kreiptis į Seimą kaip Europos Parlamento Prezidentas. Ačiū už kvietimą. O dabar aš kalbėsiu vokiškai. 1979 metais per pirmuosius tiesioginius rinkimus buvau išrinktas į Europos Parlamentą. Nedrįsau net svajoti, kad 2008 m. balandžio 24 d. kalbėsiu laisvai ir demokratiškai išrinktiems Lietuvos deputatams, šalies, kuri sėkmingai įstojo į Europos Sąjungą ir vėl užėmė deramą vietą Europos demokratinių valstybių šeimoje. Niekada gyvenime to nepamiršiu, nes tai, kas įvyko, yra stebuklas.

Už šią galimybę norėčiau padėkoti dar ir todėl, kad mūsų susitikimas, jūsų požiūriu ir Europos perspektyvos požiūriu, vyksta svarbiu metu. Jūs dabar nagrinėjate Lisabonos sutartį. Tai yra labai svarbu jums ir jūsų piliečiams. Lietuvoje yra stipri demokratija ir Lietuva priklauso bendrai Europos vertybių sistemai. Rytų ir Vakarų kryžkelėje esanti Lietuva buvo ir yra neatskiriama Europos dalis. Lietuva – ne tik šalis, turinti ilgą istoriją. Jūs ateinančiais metais minėsite Lietuvos vardo tūkstantmetį nuo tada, kai Kvedlinburgo analuose jis buvo paminėtas.

Visų pirma Lietuvos istorijoje kartojasi kova dėl Europos ir už Europą, kova už teisę būti laisva Europos valstybe. Jūsų šalies istorijos nuolatinis fenomenas – siekis būti Europoje. Nuolat buvo stengiamasi traukti Lietuvą į Rytus, bet Lietuva ir jos žmonės, giliausių įsitikinimų skatinami, nuolat veržėsi į Europą.

Carinės priespaudos metu knygnešiai neleido užgesti jūsų šalies identiteto ugniai. Per kaimus, per miškus jie nešė nesuskaičiuojamus sunkius knygų ryšulius, stengdamiesi apeiti negailestingą carinę cenzūrą ir išsaugoti nacionalines tradicijas. Tik kaip XIX amžiuje nepavyko pakirsti lietuvių šaknų, taip ir Sovietų sąjunga neįstengė įtvirtinti Lietuvos aneksijos žmonių galvose ir širdyse. Už laisvės meilę ir nenumaldomą norą vėl atgauti laisvę Lietuvos žmonės brangiai sumokėjo.

Kovodami už nepriklausomybę nuo sovietų žuvo ne tik šimtai tūkstančių miško brolių, bet ir nuo 130 tūkstančių, kai kas sako, iki 300 tūkstančių, buvo nežmonišku būdu deportuota į atšiaurų Sibirą arba Kazachstaną, o ten žmonės buvo pasmerkti priverstiniams darbams, badui ir namo sugrįžo gal tik 30 %.

Kaip europietis ir vokietis, aš galiu pasakyti, Antrojo pasaulinio karo metu žuvusios aukos nebus pamirštos. Taip pat Lietuvos žydų bendruomenė labai stipriai nukentėjo. Šimtai tūkstančių žuvo, o Vilnius, kuris buvo vadinamas kaip antroji Jeruzalė, prarado daug savo žmonių.

Jūsų laisvai išrinktame parlamente norėčiau šiandien pasakyti, kad nacionalsocializmas ir komunizmas yra smerktini režimai, tai Europoje ir pasaulyje neturi niekada pasikartoti.

Mielosios kolegės ir kolegos, buvo stengiamasi Lietuvą traukti į Rytus, bet žmonės stengėsi grįžti į Europą. Lietuvos žmonės niekada neprarado vilties ir noro grįžti į demokratiją ir laisvę ir vėl užimti garbingą vietą Europos tautų šeimoje. Lietuva – pirmoji šalis, kuri paskelbė savo nepriklausomybę. Todėl aš norėčiau išreikšti pagarbą Sąjūdžiui ir jo vadovui, tuometiniam Prezidentui, o dabar mano kolegai Europos Parlamente ponui Vytautui Landsbergiui, taip pat visiems bendražygiams ir bendražygėms.

Šiandien aš, kaip Europos Parlamento pirmininkas, Seime kreipiuosi į jus beveik 500 mln. piliečių vardu, kurie laisvai gyvena ir dirba suvienytoje Europoje. Lietuvos žmonės taip pat kartu su jais. Europos Parlamentas įkūnija vėl atgautą demokratinę Europos vienybę.

Šiandien Lietuva yra taip pat ir Šengeno dalis. Mes kartu sprendžiame saugumo klausimus ir tai suteikia mums galimybę atverti vieni kitiems sienas ir plėtoti glaudžius, žmogiškus ryšius tarp Europos Sąjungos tautų ir valstybių. Tai labai svarbu jauniems žmonėms. Tai labai didelė galimybė jiems.

Aš didžiuojuosi, jeigu leisite man pasakyti, kad Europa ten, kur mes gimėme. Aš didžiuojuosi, kad esu kilęs iš Vokietijos Žemutinės Saksonijos miesto, kuris palaiko glaudžius ryšius su Lietuva. Mano gimtasis miestas Bad Iburgas šių metų kovo mėnesį užmezgė partnerystės ryšius su Pagėgiais, o vienas mano sūnų lankė mokyklą, kuri jau seniai keičiasi su Pagėgiais mokinių grupėmis. Oficiali partnerystės ryšių paskelbimo ceremonija Bad Iburge, kuri įvyko 2008 m. kovo 14 dieną, buvo pagerbta ir jūsų Prezidento Valdo Adamkaus. Aš norėčiau labai padėkoti už šį apsilankymą ponui Prezidentui.

2007 m. kovo 25 d. dvidešimt septynios Europos valstybės kartu su Europos Parlamentu, Komisija Berlyne priėmė vadinamąją Berlyno deklaraciją, kurioje paminėtas vienas gana svarbus faktas. Deklaracijoje sakoma: „Europa daugelį šimtmečių reiškė viltį pasiekti taiką ir tarpusavio supratimą. Ši viltis išsipildė. Ji suteikė mums bendrumo ir padėjo įveikti prieštaravimus. Laimė, mes, Europos Sąjungos piliečiai, susivienijome. Tai labai gražus žodis. Iš tiesų laimėjo mūsų bendros Europos vertybės. Ir šiandien Europos Sąjunga yra didžiausia pasaulyje savanoriška tautų sąjunga.“

Šio pagrindinio aspekto neturime pamiršti. Bendros vertybės, kurios remiasi mūsų žemyno istorija, vertybės, kurios mus jungia Europos Sąjungoje, yra cementas, Europos Sąjungos cementas, Europos supratimo branduolys.

Mielosios kolegės, mielieji kolegos, Europos Sąjunga yra vertybių bendrija, ne vien tik Sąjunga vardan tikslo. Mus jungia bendra istorija, bendra Europos dvasia, bendras krikščioniškas paveldas. Solidarumas, laisvė ir lygiateisiškumas – mūsų kasdienybė. Europos Sąjungos pagrindas yra vertybių bendruomenė. Kiekvieno žmogaus orumas, žmogaus teisės, demokratija, teisė – tai Europos visuomenės pagrindai. Svarbūs principai yra solidarumas ir subsidiarumas. Laisvos ir socialinės ekonomikos kelrodis yra socialinė rinkos ekonomika. Tačiau šiomis teisėmis privalome naudotis ne tik mes patys. Mūsų moralinis ir politinis įsipareigojimas – kovoti už žmogaus teises visame pasaulyje.

Baltarusijoje gyvuoja paskutinė Europos diktatūra. Mes palaikome Baltarusijos žmones. Jie taip pat turi teisę į laisvę, demokratiją, turi teisę gyventi laisvoje visuomenėje, kurioje galioja teisė, o ne diktatoriaus savivalė. Kaip tik čia, Lietuvoje, norėčiau pabrėžti mūsų solidarumą su Baltarusijos žmonėmis. Mūsų vertybės išdėstytos Europos pagrindinių teisių chartijoje. Europos Parlamentui visų pirma buvo labai svarbu, kad Pagrindinių teisių chartija taptų teisiniu požiūriu pagal 2007 m. gruodžio 13 dieną pasirašytą Lisabonos sutartį privaloma, kad dėl jos būtų sutarta per visus institucijų debatus, mums tai buvo Europos savigarbos klausimas. Jau XIII amžiuje Didysis kunigaikštis Mindaugas – nacionalinės vienybės tėvas – Lietuvą stengėsi suvienyti Europos vertybių pagrindu. Palūšės medinės bažnyčios simbolizuoja Lietuvos krikščioniškųjų vertybių stiprybę ir dvasinio paveldo svarbą, kuriuo Lietuva praturtino Europos Sąjungą. Šios vertybės tai yra dalis Europos ir Lietuvos identiteto. Kryžių kalnas – tai aiškus įrodymas, kad Bažnyčia kovoje prieš komunizmą suvaidino reikšmingą vaidmenį.

Mes, europiečiai, neturime teisės pamiršti Lietuvos kovos už laisvę. O tų vertybių, kurias išsaugojo, puoselėja ir toliau puoselės visuomenė, šios šalies žmonės niekada neturi apleisti. Bendra istorija mus išmokė, kad mūsų vertybės yra mūsų politikos pagrindas ir motyvacija. Tai galioja tiek Europos, tiek nacionaliniu lygiu. Tokia ilgalaikė iš mūsų vertybių kylanti politika reiškia, kad reikia iškilti aukščiau asmeninių ir finansinių interesų ir siekti bendrijos gerovės. Šios bendros vertybės mus jungia, o būdami kartu mes stiprūs. Atrodo, kad Lietuvos moto taip skamba. Niekas geriau nei šis tautinis Lietuvos moto neapibrėžia to, kas yra Europos Sąjunga. Būti europiečiu, vadinasi, vadovaujantis solidarumo principu, kartu dirbti ir gyventi visų gerovės labui demokratijos, laisvės, lygiateisiškumo ir tolerancijos dvasia. Sėkminga ir užtikrinta mūsų žemyno ateitis yra bendrumas, tik tada sėkmingai įveiksime ateities iššūkius.

Tiek Lietuvai, tiek Latvijai, tiek Estijai galima pasakyti, kad jūs nesate vienos. Taigi reikia prisiminti ir solidarumą su Lenkija. O iššūkių mes turime nepaprastai daug, tai kova su klimato kaita, globalinis saugumas, tvari ekonominė plėtra. Į visus šiuos svarbius politinius iššūkius turime rasti bendrą atsakymą, bendrą europinį atsakymą, nes nepakanka pavienių valstybių atsakymo. Tačiau visi šie išvardyti iššūkiai turi vieną bendrą dalyką, vieną bendrumą – tvaraus energijos tiekimo užtikrinimą. Tai ir yra mūsų užduotis, tai yra mūsų atsakomybė, mes turime veikti kartu, turime veikti darniai. Energetinis saugumas yra neatsiejamas kiekvienos nacionalinės energetikos strategijos dalis. Pastaraisiais metais energetinio saugumo klausimas virto iš tiesų pagrindine Europos saugumo tema. Energetiniai interesai nesibaigia ties nacionalinėmis sienomis. Energetinis saugumas yra kiekvienos valstybės narės saugumas ir susijęs su visos Europos Sąjungos energetiniu saugumu.

2007 metų pavasarį, kovo mėnesį, vykusiame viršūnių susitikime Europos Sąjunga bendros Europos energetikos politikos gaires numatė priimdama ambicingą energetikos darbotvarkę, joje numatydama bendrus tikslus. Paskui šį sprendimą ėjo Europos Komisijos 2008 m. sausio 23 d. pateiktas energetikos klausimų paketas, kuris prieš mėnesį, pavasarį, politiškai buvo patvirtintas viršūnių susitikime. Tokiu būdu šis paketas sukūrė pagrindą bendrai ir konkrečiai įgyvendinti šį projektą. Tad mes sukūrėme Europos energetikos politikos su bendra rinka ir bendrais tikslais pagrindą. Europos Parlamento užduotis – šiuo atžvilgiu imtis visų įstatymų leidžiamų priemonių įgyvendinimo ir jas kuo greičiau užbaigti. Ir mano iniciatyva frakcijų pirmininkai nusprendė, kad darbai komitetuose dėl energetikos paketo bus baigti iki metų pabaigos, kad galėtume derėtis su Taryba ir vėliau pateikti bendrą poziciją per kitų metų susitikimą Kopenhagoje dėl klimato kaitos.

Priklausomybės nuo trečiųjų šalių energetikos tiekimo klausimais, energijos tiekimo klausimas, solidarumas yra būtinas, privalomas ir liečia mus visus. Solidarumas yra vienas iš pagrindinių Europos energetikos rinkos elementų. Be to, jis yra įtvirtintas ir Lisabonos sutartyje. Solidarumas, kaip jau ir sakiau, vienas iš pagrindinių Europos energetikos elementų, Lietuva taip pat, kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys, gali tikėtis solidarumo energijos tiekimo klausimais iš kitų valstybių narių. Pastaraisiais metais šis solidarumas buvo kelis kartus išbandytas. Nė viena Europos Sąjungos valstybė neturi nukentėti dėl trečiųjų šalių spaudimo. Tokia solidarumo dvasia privalome kurti funkcionuojančią ir stiprią energetikos užsienio politiką. Jos pagrindine sudėtine dalimi privalo būti realus ir bendras santykių su Rusija modus vivendi. Privalome užtikrinti, kad nei Lietuva, nei kuri nors kita Europos Sąjungos valstybė nepatirtų spaudimo, mes norime gerų partnerystės su Rusija santykių, santūrios partnerystės ir bendradarbiavimo sutarties su Rusija, kurioje būtų stiprus energetikos segmentas. Taigi tam turi būti suteiktas prioritetas.

Mūsų politiniai ir ekonominiai santykiai su Rusija negali būti vienos krypties gatvė. Šie santykiai turi būti tarpusavio santykiai, paremti teisinės valstybės principais. Šiame kontekste nepaprastą reikšmę turi abipus4 išlyga, turime raginti ir toliau Rusiją ratifikuoti Energetikos chartiją. Ne tik solidarumas viduje, bet ir išorėje labai svarbus, tačiau yra dar vienas labai svarbus klausimas – Europos Sąjunga yra (…) bendrija, tad kiekviena valstybė narė turi laikytis savo įsipareigojimų. Lietuva įsipareigojo Stojimo sutartyje esančioje klauzulėje iki 2009 metų uždaryti Ignalinos atominę elektrinę. Ir jūs žinote, kad Lietuva gali tikėtis paramos iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių.

Pabaigoje dar taip pat norėčiau paminėti Lisabonos sutarties ratifikavimą. Mielos kolegės ir kolegos, kaip ir energetikos politikoje, mes galime veikti ir dirbti kartu, sėkmingai tik kartu ir kitose Europos politikos srityse, mūsų stiprybę lemia bendrumas, mūsų vienybė ir įvairovė. Naujoji Lisabonos sutartis suteikia naujų instrumentų plėtoti tą mūsų bendrumą ir sėkmingai įveikti ateities iššūkius. Jau paminėjau klimato kaitos problemą, energetinį saugumą, o naujoji sutartis mums dar duoda instrumentą ir ginklą įveikti ateities uždavinius. Institucijos yra tik priemonės tikslui pasiekti, jų sėkmė matuojama sėkmingu darbu. Europos Sąjunga privalo ir turi tuos instrumentus, juos privalo naudingai ir sėkmingai įdiegti, kad pasiektų rezultatų bei kad būtų pagerinta Europos Sąjungos piliečių gyvenimo kokybė. Ši sutartis – tai priemonė, kad Europos pilietės ir pieliečiai pasiektų konkrečių rezultatų. Lisabonos sutartis stiprina Europos Sąjungą. Reformų sutartis paslinko jėgų santykį Europos Parlamento naudai. Turėdamas 95 % Europos Sąjungos įstatymų leidybos kompetencijos, Europos Parlamentas įgauna bendro sprendimo teisę kartu su Ministrų Taryba.

Gerbiamosios ponios ir ponai, kai aš 1999 metais atėjau į Europos Parlamentą, Europos Parlamentas turėjo tik 5 % įstatymų leidybos teisės, dabar 95 %. Taigi ateities bendras sprendimas, t. y. teisė bendrai priimti sprendimus susijusi ne tik su tokiomis sritimis kaip žemės ūkis ir biudžetas. Europos Parlamentas tampa vis labiau įtakingu ir kupinu pasitikėjimo parlamentu. Europos Parlamento teisių stiprinimas suteikia galimybių ir pilietėms bei piliečiams turėti daugiau įtakos sprendžiant jų klausimus. Taip pat ir nacionaliniu lygiu įgaunama daugiau teisių demokratinės kontrolės ir daugelyje kitų sričių. Jūs nacionaliniuose parlamentuose įgaunate daugiau bendro sprendimo teisių kartu su Lisabonos sutartimi.

Subsidiarumo principo įtvirtinimas yra kertinis akmuo naujoje sutartyje. Naujoje sutartyje subsidiarumo principas yra aiškiai pabrėžiamas ir įgalina nacionalinius parlamentus stebėti, kaip jis užtikrinamas. Nacionaliniai parlamentai įgauna daugiau svorio kontroliuodami savo vyriausybių veiklą Taryboje. Taigi kartu su Reformų sutartimi ir joje įtvirtintomis galimybėmis gerokai stiprėja nacionalinių parlamentų vaidmuo.

Taigi, mielosios kolegės ir kolegos, norėčiau jus padrąsinti bendradarbiauti su kitais nacionaliniais parlamentais ir dirbti Europos piliečių labui.

Būdamas Europos Parlamento Prezidentu aš teikiu ypač didelę reikšmę geram bendradarbiavimui tarp nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento. Pastarasis pusės šimtmečio bendradarbiavimas, pastaroji Europos integracijos sėkmės istorija kaip tik remiasi parlamentinio matmens Europos Sąjungoje stiprinimu bei plėtojimu. Galiu pasiremti ir mano tėvynės Vokietijos spalio 3-iosios susivienijimo data. Valstybės, kurios gyveno diktatūros sąlygomis, pasikeitus sąlygoms tapo partnerėmis. Taigi mes turime naujus kolegas, iš kurių taip pat galime pasimokyti, ir mes turime ko vienas iš kito pasimokyti. Taigi mes turime kartu kurti demokratiją mūsų žemyne.

Lisabonos sutartis suteikia galimybių stiprinti parlamentinės kontrolės matmenį. Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai papildo vienas kitą. Kartu mes galime kurti demokratinę ir atvirą piliečiams Europą ir užtikrinti subsidiarumo principą.

Mielosios kolegės ir mielieji kolegos, Lietuva buvo ir yra į Europą atsisukusi šalis, Europos šalis. Jūsų pilietės ir piliečiai remia jūsų šalies narystę Europos Sąjungoje. Jau 2004 metų lapkričio mėnesį jūs, pirmasis parlamentas tarp Europos Sąjungos parlamentų, ratifikavote Europos Sąjungos Konstitucijos sutartį. Taip pat pradėjote ratifikavimo procesą ir dėl Lisabonos sutarties. Vengrija, Slovėnija, Malta, Prancūzija, Rumunija, Portugalija jau ratifikavo šią sutartį. Kitos valstybės yra ratifikavimo proceso viduryje. Aš girdėjau, kad mano šalies parlamentas, Vokietijos Bundestagas, didele dauguma pritarė Reformų sutarčiai.

Mielosios kolegės ir kolegos, tikiuosi, kad ir jūs, kaip ir ketinate, šio mėnesio pabaigoje labai aiškiai duosite signalą ratifikuodami šią sutartį ir pasisakysite dėl ateities Europos Sąjungos. Mes visi tikimės, kad šios sutarties ratifikavimo procesas 27 Europos Sąjungos šalyse baigsis dar šiais metais ir kad 2009 m. sausio 1 d. Lisabonos sutartis, artėjant naujiems Europos Parlamento rinkimams, įsigalios.

Mielosios kolegės ir kolegos, dėkoju jums už jūsų darbą Lietuvai ir už jūsų darbą mūsų bendrai Europos Sąjungai. Linkiu jums sėkmės. Dėkoju jums už dėmesį.