Šešios plenarinės sesijos, naujosios Europos Komisijos pirmininko ir narių tvirtinimas, airių balsavimas dėl Lisabonos sutarties, imigracijos politika ir pasirengimas Kopenhagos konferencijai dėl klimato kaitos – visi šie klausimai šį rudenį laukia naujai išrinktų europarlamentarų.

Kitą savaitę vyks pirmoji iš šešių plenarinių sesijų, kurios bus surengtos iki metų pabaigos.

Jos darbotvarkėje – Europos Parlamento pirmininko inauguracinė kalba, kandidato į Komisijos pirmininko pareigas J. M. Barroso pareiškimas, Tarybos ir Komisijos pareiškimai dėl G20 vadovų susitikimo ir ES Baltijos jūros regiono strategijos bei kiti svarbūs klausimai.

J. M. Barroso ir naujų komisarų kandidatūros

Europos Komisijos pirmininko postą antrąją penkerių metų kadenciją iš eilės José Manuel Barroso šį rudenį užimt tik tuo atveju, jei jam pavyks surinkti daugumos europarlamentarų balsus.

Galutinę naujai suformuotos Komisijos sudėtį taip pat tvirtintis Europos Parlamentas, atsižvelgdamas į savo komitetų nuomones dėl valstybių siūlomų kandidatūrų. Tikėtina, kad dauguma paskirtųjų komisarų klausymų vyks spalio pabaigoje ir lapkričio pradžioje.

Airių balsai

Jei spalio 2 d. antrąkart dėl Lisabonos sutarties balsuojantys airiai ištars „taip“, „reformų sutartis“ įsigalios jau sausio 1 d.

Airiams pritarus sutarčiai, ES pirmininkaujančiai Švedijai tektų skubiai rasti kompromisą dėl to, kas užims su naujus Lisabonos sutarties sukurtus– ES prezidento ir užsienio reikalų atstovo – postus. Lisabonos sutartis taip pat išplėstų Europos Parlamento galias.

Kopenhagos link

Gruodį Kopenhagoje rengiamoje konferencijoje tikimasi pasirašyti naują pasaulinį susitarimą dėl klimato kaitos stabdymo. Europos Sąjunga, iki 2020 m. nusistačiusi kiekybinius įsipareigojimus dėl CO2 išmetimo mažinimo, energetinio efektyvumo didinimo ir alternatyvios energetikos plėtros, turės įtikinti daugiausiai CO2 išmetančias JAV ir Kiniją prisijungti prie Kioto susitarimą pakeisiančios sutarties.

Europos Parlamento delegacija Kopenhagos konferencijoje lankysis gruodžio 14-18 d.

Prieglobsčio politikos reforma 

Gegužę europarlamentarai pritarė siūlymui tobulinti ES prieglobsčio politiką, įtvirtinant imigrantų teises ir didesnį ES solidarumą migracijos politikos srityje.

Vasarą Švedijos pristatytoje „Stokholmo programoje“ ES siūloma dalintis imigracijos našta, plečiant paramą tokioms imigrantų laivų „atakuojamoms“ valstybėms, kaip Malta, Ispanija ir Italija. Šiemet europarlamentarams teks svarstyti siūlymus dėl galimo pabėgėlių ir prieglobsčio ieškotojų perkėlimo ES teritorijoje.

Pagal Europos Parlamento pateiktą informaciją.