Lietuvos aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas kovo 9 d. Briuselyje dalyvaus Europos Sąjungos aplinkos ministrų susitikime, per kurį tikimasi pasiekti politinį sutarimą dėl genetiškai modifikuotų organizmų draudimo ir apsvarstyti siūlymą aplinkos bei klimato projektus finansuoti naujoviškai.

Aplinkos taryboje Lietuva pasirengusi pritarti pirmininkaujančios Danijos kompromisiniam siūlymui, suteikiančiam ES valstybėms narėms galimybę drausti genetiškai modifikuotų organizmų auginimą komerciniais tikslais. Direktyva, kurią ES svarsto nuo 2010 m., siekiama nustatyti teisinį pagrindą, kad valstybėms narėms būtų leista savo teritorijoje uždrausti auginti genetiškai modifikuotus organizmus, kuriuos auginti visos ES lygiu leidžiama.

Aplinkos ministrai svarstys ir programą LIFE, kurios paskirtis – siekiant strateginių tikslų, daugiamečiame 2014–2020 m. ES biudžete susieti aplinkos bei klimato politiką, įgyvendinant integruotuosius projektus. Lietuva pritaria, kad integruotiesiems projektams būtų taikomas geografinės pusiausvyros principas, bet nesutinka, kad ES nefinansuotų projektų nuolatinių darbuotojų atlyginimo ir PVM.

Aplinkos taryba turėtų pasveikinti Durbano klimato kaitos konferencijoje pernai patvirtintą planą, pagal kurį iki 2015 m. turėtų būti priimtas bendras išsamus ir visoms valstybėms privalomas susitarimas dėl klimato kaitos valdymo. Jis turėtų įsigalioti iki 2020 m., kai baigs galioti Kioto protokolo įsipareigojimai.

ES ministrai toliau derins pozicijas dėl galimybės nepanaudotas šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo kvotas perkelti į ateitį. Kol kas nesutariama, kaip ES ir jos valstybės narės turėtų informuoti Konvencijos sekretoriatą apie taršalų išmetimo ribojimus bei mažinimo tikslus, ir kaip į ateinančius įsipareigojimų laikotarpius perkelti bei panaudoti ankstesniu laikotarpiu neišnaudotus nustatytosios normos vienetus (NNV). Lietuvai svarbu, kad išvadose būtų numatyta galimybė į antrąjį įsipareigojimų laikotarpį perkelti visą NNV perteklių.

Norėdama tapti pirmąja mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir tausiai išteklius naudojančia ekonomika pasaulyje, ES turi jau dabar planuoti ilgalaikes strategijas. Ministrai turėtų pareikšti, kad verslui, investuotojams, viešajam sektoriui ir kitiems suinteresuotiems asmenims būtini aiškūs signalai dėl ilgalaikės politikos.

2011 m. Europos Komisija parengė veiksmų planą, nubrėžiantį kryptis, kaip iki 2050 m. pereiti prie konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio ekonomikos. Juo tvirtinama, kad toks perėjimas skatins tvarią plėtrą ir inovacijas, didins energetinį saugumą ir konkurencingumą, mažins priklausomybę nuo iškastinio kuro, prisidės prie darbo vietų kūrimo, oro kokybės ir visuomenės sveikatos gerinimo.

Aplinkos taryba turėtų palankiai įvertinti Europos Komisijos veiksmų plane pateiktą siūlymą šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą iki 2050 m. sumažinti 80 proc., palyginti su 1990 m. ir tarpinius šiltnamio dujų išmetimo sumažinimo etapus 2030 ir 2040 m:. iki 2030 m. taršą sumažinti 40 proc., 2040 m. – 60 proc. Lietuva siekia, kad veiksmų plane nurodyti tarpiniai šiltnamio dujų išmetimo etapai 2030 ir 2040 m. būtų orientaciniai, o ne privalomi.

EK siūlomas planas laikomas pagrindu tolesniam darbui, atsižvelgiant į būtinybę plėtoti technologijų rinką. EK kviečiama pasiūlyti konkrečius veiksmus, kaip iki 2030 m. pasiekti pirmojo etapo tikslus, remiantis principu „teršėjas moka“, skaidrumu ir solidarumu paskirstant pastangas tarp ES valstybių narių.

Lietuvos nuolatinė atstovybė Europos Sąjungoje