Europos Sąjungos transporto ministrai kovo 22 d. Briuselyje sutarė dėl ilgalaikės strategijos plėtoti transeuropinį transporto tinklą, aprėpiantį geležinkelio, jūrų ir oro transportą, sausumos bei vandens kelius.

„Tai vienas iš žingsnių, suteiksiančių galimybę gauti ES finansavimą Lietuvai svarbiems infrastruktūros projektams“,– sakė Lietuvos susisiekimo viceministras Arūnas Štaras.

ES transporto, telekomunikacijų ir energetikos taryboje sutarta dėl bendrojo požiūrio į Europos Komisijos pateiktą planą, kurie projektai turi būti laikomi prioritetiniais, planuojant transporto tinklo plėtrą per artimiausius dešimtmečius, ir kokie turi būti jų kokybės kriterijai. Šiems projektams ES sanglaudos fondų ir kitų finansinių šaltinių parama turi būti skiriama prioritetine tvarka.

Susitarimas numato, kad ES valstybėms narėms bus lengviau nustatyti, kurios tarptautinės transporto jungtys laikomos prioritetiniais koridoriais. Taip pat palengvintos procedūros valstybėms narėms koordinuojant kelias šalis apimančių koridorių plėtrą.

EK planas atsižvelgia į Lietuvos siūlymus, kad transporto koridorių planavimas būtų lankstus ir atspindėtų valstybių narių bei visos ES finansinę padėtį. Valstybės narės galės nevykdyti tam tikrų projektų, jei nesulauks adekvačių finansinių išteklių, arba jeigu projektai bus nepakankamai pagrįsti.

Į pagrindinį transeuropinį transporto tinklą įtrauktos svarbiausios Lietuvos tarptautinės jūrų, oro, kelių ir geležinkelių jungtys, tokios kaip „Rail Baltica“, „Via Baltica“, Klaipėdos uostas ir Vilniaus oro uostas.

Pagal sutartas gaires, norint sulaukti adekvataus ES finansavimo, pagrindinio tinklo projektai iki 2030 m. turės atitinkti bendrus ES kokybės kriterijus. Valstybės narės sutarė siekti, kad kiti transeuropinio transporto tinklo elementai kokybės kriterijus atitiktų iki 2050 m.

Lietuvos nuolatinė atstovybė ES

LIETUVA DALYVAUJA SVARSTANT EUROPINĖS SVARBOS TRANSPORTO INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS PRIORITETUS

Kovo 22 d. Briuselyje Europos transporto ministrai svarstė transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) plėtros gaires, nustatančias naujus ES transporto infrastruktūros planavimo, finansavimo ir plėtros principus. Lietuvos poziciją šiais klausimais pristatė susisiekimo viceministras Arūnas Štaras ir ministerijos kancleris Tomas Karpavičius.

Lietuva iš esmės pritaria šiuo metu ES rengiamam TEN-T tinklo plėtros gairių reglamentui, jame numatomai dviejų svarbos lygių – bendrojo ir pagrindinio transeuropinio transporto tinklo plėtrai ir nustatomiems minimaliems infrastruktūros kokybės reikalavimams.

Svarstant europinės transporto infrastruktūros klausimus Lietuva atkreipia dėmesį į ES išorinės kaimynystės politiką. Siūloma, kad kuriant platesnį Europos transporto tinklą būtų užtikrinamas geras susisiekimas su trečiosiomis šalimis ir tam panaudojami naujai sukurti instrumentai – Rytų bei Šiaurės matmens transporto ir logistikos partnerystė. Taip pat siekiama, kad būtų užtikrinta svarbių transporto infrastruktūros projektų finansavimo galimybė.

Transeuropinio transporto tinklo TEN-T plėtros gairių reglamentas yra bazinis ES transporto infrastruktūros plėtros planavimo instrumentas, kuris nusako, kokia valstybių narių transporto infrastruktūra įtraukiama į šį tinklą ir apibrėžia šios infrastruktūros kokybės kriterijus. Be to, sudaromos prielaidos ateityje TEN-T tinklo infrastruktūros plėtrai panaudoti įvairių ES finansinių šaltinių paramą.

TEN-T gairių reglamente siūloma plėtoti dviejų lygių – bendrąjį ir pagrindinį – transeuropinį transporto tinklą. Numatoma, kad bendrąjį TEN-T tinklą sudarys dabar jam priklausanti infrastruktūra ir naujų valstybių narių pasiūlyti transporto infrastruktūros elementai. Šio tinklo tikslas – užtikrinti efektyvų susisiekimą nacionaliniu ir regioniniu mastu, taip pat suteikti tinkamą prieigą prie pagrindinio TEN-T tinklo.

Pagrindinis TEN-T tinklas bus skirtas užtikrinti itin efektyvų susisiekimą visos ES mastu. Jį sudaro tarpvalstybinės reikšmės aukštos kokybės kelių, geležinkelių ir vidaus vandenų tinklas, taip pat svarbiausi transporto mazgai (jūrų ir oro uostai, sostinės bei kiti svarbiausi miestai). Į šį tinklą įtrauktos svarbiausios Lietuvos tarptautinės kelių ir geležinkelių jungtys: „Rail Baltica“, „Via Baltica“, Klaipėda / Kaliningradas – Kaunas – Vilnius – Lietuvos / Baltarusijos siena, taip pat Klaipėdos valstybinis jūrų uostas ir Tarptautinis Vilniaus oro uostas.

TEN-T reglamentas nustato minimalius kriterijus, taikomus kelių, geležinkelių, jūrų, vidaus vandenų, oro ir daugiarūšio transporto infrastruktūrai. Pagal reglamentą valstybės narės turi dėti pastangas siekiant užtikrinti, kad joms priklausančios bendrojo TEN-T tinklo infrastruktūros kokybė pasiektų šiuos kriterijus iki 2050 m., o pagrindinio TEN-T tinklo infrastruktūra – iki 2030 m.