Šiemet Europa prisimena du svarbius istorinius įvykius, minėdama 70-tąsias ją suskaldžiusio Molotovo-Ribbentropo pakto metines bei Berlyno sienos griūties 20-metį. Apie tai, kaip nuo Stalino ir Hitlerio sąmokslo iki Berlyno sienos griūties pusę amžiaus padalyta Europa bando įsisąmoninti savo praeities žaizdas ir įvertinti totalitarinių režimų nusikaltimus, kalbėjo į Europos Parlamente surengtą konferenciją susirinkę politikai, istorikai ir visuomenės veikėjai. www.europarl.europa.eu

Globojant EP pirmininkui Jerzy Buzek vykusią konferenciją „Europa 70 metų po Molotovo-Ribbentropo pakto“ spalio 14 d. surengė Baltijos valstybių parlamentai, dalyvaujant ES Tarybai pirmininkaujančiai Švedijai ir Europos Komisijai.

Kitokia Europa

Vokietijos ir Sovietų Sąjungos 1939-ųjų rugpjūčio 23 d. pasirašytas paktas sukūrė „siaubingą dviejų totalitarinių režimų – nacizmo ir komunizmo – sąjungą“, – 70-osioms Molotovo-Ribbentropo pakto metinėms skirtoje konferencijoje kalbėjo Europos Komisijos  primininko pavaduotojas Jacques Barrot.

„Šiandien gyvename kitokioje Europoje, kurios pagrindas turi būti solidarumas. Visų formų solidarumas – ne tik ekonominis, socialinis, bet ir politinis“, – pradėdamas konferenciją akcentavo Europos Parlamento pirmininkas Jerzy Buzek, ragindamas Europą su pasauliu kalbėti vienu balsu.

Bendra Europos atmintis

Bendros Europos istorinės atminties suvienijimo ir praeities suvokimo stiprinimo būtinybė – tokie svarbiausi konferencijos leitmotyvai.

Latvijos universiteto istorikas Aivars Stranga savo pranešime pabrėžė, jog bendros istorinės atminties trūkumas kelia susikalbėjimo problemas ir kliūtis bendros ateities formavimui. „Europos Sąjunga turi turėti bendrą istorinį naratyvą“, – pabrėžė jis.

Konferencijos dalyviai ragino stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą siekiant plėsti istorijos žinias: Estijos Parlamento narys Mart Laar siūlė pagalvoti apie naujų mokymo priemonių kūrimą.

Sugriautas tautų kalėjimas

Nors nuo Berlyno sienos griuvimo jau prabėgo 20-metis, ar Vakarų šalys tikrai suvokė, kas pusę amžiaus vyko kitoje sienos pusėje? „Dviejų Europų – demokratinės ir sovietinės – kūrimas baigėsi niūrios ir kruvinos Berlyno sienos atsiradimu“, – kalbėjo parlamentaras Vytautas Landsbergis.

Europarlamentaras priminė, į Europos Sąjungą prieš penkerius metus įstojusios valstybės daugybę metų praleido „didžiuliame visą Vidurio ir Rytų Europą apėmusiame kalėjime, ...kuriame kalėjo šimtai milijonai žmonių“.

„Sienos sugriovimas reiškė šio kalėjimo sunaikinimą bei politinio ir kultūrinio Europos padalijimo pasmerkimą“, – kalbėjo V. Landsbergis.

Nežinantys ir nežinomieji

Dauguma pasisakiusiųjų pabrėžė, jog Vakarų Europa neįsisąmonino tamsaus komunistinio laikotarpio pasekmių milijonams kitoje geležinės uždangos pusėje gyvenusių žmonių ir komunistinių režimų padarytų nusikaltimų.

„Problemos kyla bandant lyginti abu totalitarinius režimus. Neverta bandyti lyginti holokausto ir Stalino režimo“, – kalbėjo Varšuvos universiteto dėstytojas Kazimierz Woycicki.

Švedijoje įsikūrusio Komunizmo nusikaltimų tyrimo instituto pabrėžė, jog Vakaruose jaučiamas istorinių žinių trūkumas – sakykime, nemažai žmonių mano, jog Berlyno sieną pastatė naciai.