Trečiadienį Europos Parlamentas slaptu balsavimu patvirtino José Manuel Barroso (Žozė Manuelį Barozą) Europos Komisijos pirmininku antrai penkerių metų kadencijai. Už J.M. Barroso balsavo 382 EP nariai, prieš – 219, o susilaikė 117. Pagal galiojančią Nicos sutartį Komisijos pirmininkui patvirtinti pakanka paprastos EP narių balsų daugumos, neskaičiuojant susilaikiusiųjų.

 Tuo tarpu antradienį europarlamentarai išklausė bei aptarė José Manuel Barroso kalbą, kurioje jis pristatė savo pirmininkavimo programą. Dalis EP politinių frakcijų lyderių parėmė J.M. Barroso kandidatūrą, tuo tarpu kiti kalbėtojai jo nepalaikė arba reikalavo konkretesnių veiksmų.

Antradienio kalboje J.M. Barroso daugiausia dėmesio skyrė ekonomikos gaivinimui ir socialinės rinkos plėtrai. Jis paminėjo konkrečius siūlymus, kuriuos įgyvendintų, jei būtų patvirtintas antrajai kadencijai. „Esu pasiryžęs kovoti su socialiniu dempingu“, – sakė J.M. Barroso. Jis žadėjo siekti persvarstyti darbo laiko direktyvą, taip pat mažinti moterų ir vyrų atlyginimų skirtumą. Savo ruožtu J.M. Barroso teigė sieksiąs daugiau dėmesio solidarumui sudarant ES biudžetą, taip pat daugiau skaidrumo ir veiksmingumo finansuojant įvairias ES politikos sritis.

J.M. Barroso žadėjo pakeitimų ir pačioje Europos Komisijoje. Pasak jo, turėtų atsirasti naujas teisingumo, pagrindinių teisių ir piliečių laisvių komisaras, taip pat nauji vidaus reikalų ir migracijos, klimato kaitos stabdymo komisarai bei mokslinių tyrimų ir naujovių srities patarėjas.

Politinių frakcijų lyderių nuomonės

Europos liaudies partijos pirmininkas Joseph DAUL (Prancūzija) patikino, jog jo frakcija parems J.M. Barroso kandidatūrą, bet ne besąlygiškai – pretendentas turės įgyvendinti frakcijos lūkesčius. Kalbėtojas ragino jį nedelsiant suformuoti naują komisarų kolegiją. Pasak J. Daul, „birželį Europos piliečiai parėmė Europos liaudies partiją“, o ši dabar remia J.M. Barroso, nes mano, kad jis vertas toliau būti Komisijos pirmininku.

Socialistų ir demokratų lyderis Martin SCHULZ (Vokietija) teigė, jog jo frakcija neremia J.M. Barroso kandidatūros, nors galutinį sprendimą frakcija priims antradienio vakarą. Pasak kalbėtojo, „Europai reikia iš esmės pakeisti kryptį“, todėl pretendentą reikėtų vertinti šiame kontekste. M. Schulz teigimu, Europai reikia naujų įstatymų – pavyzdžiui, visuotinės svarbos paslaugų direktyvos. „Svarbiausia yra programa“, – pažymėjo M. Schulz ir pridūrė, kad „Europa – tai ne vienas žmogus“.

Liberalų ir demokratų lyderis Guy VERHOFSTADT (Belgija) teigė, jog jo frakcija parems J.M. Barroso, jei jis pasiūlys konkrečias priemones bankų priežiūros srityje. „Kai kurios grupės abejoja dėl J.M. Barroso programos, bet svarbu kuo greičiau pasiekti galutinį sprendimą“, – pridūrė kalbėtojas.

„Žaliųjų frakcija/ Europos laisvasis aljansas jumis nebetiki“, – sakė šios frakcijos lyderis Daniel COHN-BENDIT (Prancūzija), paraginęs rasti geresnį kandidatą. Jis taip pat siūlė atidėti balsavimą iki tol, kol paaiškės referendumo Airijoje rezultatai, nes nuo jų priklausys Europos Komisijos darbas.

Europos konservatorių ir reformatorių pirmininkas Michał Tomasz KAMIŃSKI (Lenkija) parėmė J.M. Barroso kandidatūrą: „Daugeliu klausimų nesutinkame su J.M. Barroso – pavyzdžiui, dėl Lisabonos sutarties, bet vis dėlto jis pasisako prieš valstybių savanaudiškumą, todėl mes jį remiame."

Europos vieningųjų kairiųjų atstovas Lothar BISKY (Vokietija) teigė, jog svarbu sukurti „socialinę, taikią ir aplinkai saugią Europą“, o šiam tikslui J.M. Barroso „yra netinkamas“. Laisvės ir demokratijos Europos frakcijos vadovas Nigel FARAGE (Jungtinė Karalystė) ragino nebalsuoti dėl Komisijos pirmininko paskyrimo, kol airiai dar nenubalsavo dėl Lisabonos sutarties. Tuo tarpu frakcijoms nepriklausanti deputatė Krisztina MORVAI pageidavo „esminių pasikeitimų“ Europoje ir pažymėjo pagrindinių teisių įtvirtinimo svarbą.

ES Tarybos nuomonė

ES Tarybos vardu kalbėjusi Švedijos ES reikalų ministrė Cecilia MALMSTRÖM pažymėjo, kad J.M. Barroso kandidatūrai pritarė visų 27 ES valstybių ar jų vyriausybių vadovai, priklausantys skirtingoms politinėms partijoms. Kalbėtoja pridūrė, jog naujo Komisijos pirmininko paskyrimas suteiks ES daugiau užtikrintumo, stabilumo bei veiksmingumo.

Europos Komisijos informacija