Siekdama mažinti jaunimo nedarbą ir skatinti jaunų žmonių užimtumą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija planuoja ne tik tokias priemones, kurias būtų galima jau pradėti įgyvendinti artimiausiu metu, bet ir tokias, kurios startuotų kiek vėliau. Tarp tokių – ES struktūrinių fondų lėšomis finansuotas projektas „Būk aktyvus darbo rinkoje“ ir mokestinės lengvatos darbdaviams, kurie įdarbina jaunus žmones, pratęsimas.

Įvertinus tai, kad Lietuvos darbo biržos pusantrų metų įgyvendintas projektas „Būk aktyvus darbo rinkoje“ davė didelį efektą – net 83 proc. programoje dalyvavusių jaunuolių įdarbinti pastoviam darbui – jį planuojama ne tik pratęsti, bet ir dar labiau suaktyvinti.

Įgyvendinant šį iš Europos Socialinio fondo finansuotą projektą, jauni iki 29 metų teritorinėse darbo biržose registruoti bedarbiai galėjo įgyti reikalingus praktinius įgūdžius tiesiogiai darbo vietoje ir įsitvirtinti darbo rinkoje. Skirtinguose Lietuvos regionuose į jaunimo užimtumo didinimo programas buvo įtrauktas 6101 nedirbantis jaunuolis (iki 29 metų), beveik tūkstančiu daugiau nei planuota. Darbdaviams subsidija darbo užmokesčiui ir darbo įgūdžių įgijimo tiesiogiai darbo vietoje organizavimo išlaidos buvo mokamos iki 5 mėnesių, o įdarbinusiems pirmą kartą pradedančius darbo veiklą pagal įgytą kvalifikaciją – iki 12 mėn. 

Didelį postūmį darbo rinkai turėjo ir mokestinė „Sodros“ lengvata darbdaviams, kurie įdarbina patirties neturinčius žmones, kuomet socialinio draudimo įmoka sumažinama nuo 31 proc. iki 7,7 proc., todėl yra ieškoma būdų, kaip naudojantis europine parama pratęsti.

Šia mokestine lengvata, kuri galioja jau beveik 2 metus, pasinaudojo virš 62 tūkst. žmonių. Tai leido žmonėms įsidarbinti, įgyti profesinės patirties, įsitvirtinti darbo rinkoje, kas yra vertinga bei neįkainojama. Dauguma jaunuolių, įsidarbinę pagal šią lengvatą liko dirbti darbovietėje, kai kurie sėkmingai tęsia karjerą kitose įmonėse. Tokia lengvata vienam asmeniui taikoma ne ilgiau vienerių metų.

Ne tik šias, bet ir kitas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdytas priemones jaunimo užimtumui didinti buvo palankiai įvertintos Europos Komisijos ekspertų, kurie neseniai lankėsi Lietuvoje.  Siekiant parengti kuo efektyvesnių priemonių, skirtų jaunimo užimtumui didinti, konsultuojamasi ne tik su mūsų šalies specialistais, bet ir su užsienio ekspertais. Tuo tikslu buvo kalbėtasi ir su Europos Komisijos ekspertais, kurie lankėsi ir kitose institucijose, siekiant išsiaiškinti, kokios būtų galimybės perskirstyti dalį Lietuvai skirtų ES struktūrinių fondų lėšų naujoms jaunimo užimtumą skatinančioms priemonėms, pratęsti jau veikiančias ir pasiteisinusias iniciatyvas.  Žinoma, tai tik keletas SADM siūlomų priemonių, kurios padėtų spręsti minėtą jaunimo problemą. Jų yra gerokai daugiau, dėl kurių įgyvendinimo šiuo metu tariamasi, ieškoma konkrečių būdų, kaip tai padaryti kuo sėkmingiau. Tikslesnių Europos Komisijos rekomendacijų tikimasi sulaukti jau kovo mėnesį. Visais atvejais bus siekiama, kad Lietuva galėtų panaudoti daugiau ES lėšų (jaunimo) įdarbinimui skatinti.

2011 m. pradėjus atsigauti ekonomikai ir kuriantis naujoms darbo vietoms, taip pat taikant aktyvias darbo rinkos priemones (mokestines lengvatas darbdaviams, subsidijas, tikslinius profesijos mokymus ir pan.) per metus bendras nedarbo lygis šalyje sumažėjo 2,8 proc., o registruoto jaunimo nedarbo rodiklis – 2,1 proc. Jaunimo nedarbo mažėjimo tempai Lietuvoje buvo vieni sparčiausių ES. Nors per 2011 m. nedarbas pradėjo mažėti, tačiau 16–25 m. jaunimo užimtumas išlieka problematiškas ir reikalaujantis įvairių institucijų dėmesio bei kooperuotų pastangų. Kaimo vietovėse jaunimo nedarbas yra beveik 2 kartus didesnis nei mieste.  Tarp darbo biržoje užsiregistravusių 16–25 m. darbo ieškančių asmenų beveik 60 proc. neturėjo profesinio pasirengimo arba jiems trūko darbo įgūdžių. Dalis turėjo išsilavinimą, tačiau darbo rinkoje nebuvo laisvų darbo vietų, į kurias jie galėtų pretenduot įsidarbinti.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija