KOMANDIRUOTĖS Į UŽSIENĮ – NE PRAMOGA, O BŪTINYBĖ
Šiemet Aplinkos ministerijos (AM) darbuotojai į užsienį buvo išvykę, gegužės 15 d. duomenimis, 221 kartą, o jų komandiruotėms išleista 605 tūkst. litų. Didžioji dauguma išvykų – į Briuselį. Visos komandiruotės, pasak AM Ekonomikos ir tarptautinių ryšių departamento direktorės Vilijos Augutavičienės, yra tikslinės.
Dalyvauta daugiausia ES institucijų renginiuose, kurie organizuojami pagal šių institucijų patvirtintas darbo programas ir skirti konkretiems dokumentams ruošti, svarstyti ir derinti. „Rengdami ES aplinkos sektoriaus teisės aktus, formuodami bendras ES pozicijas, privalome tinkamai atstovauti Lietuvos interesams ES Tarybos ir Europos Komisijos darbo grupėse vykstančiuose svarstymuose. Dalyvauti tokiuose renginiuose, juose pristatyti mūsų šalies poziciją ir siekti, kad į ją būtų atsižvelgta jau pačioje pradinėje teisės akto rengimo ir svarstymo stadijoje, nedidelei valstybei yra ypač svarbu“,– sako Vilija Augutavičienė.
Šiemet dauguma AM darbuotojų komandiruočių yra susijusios su Lietuvos pasirengimu pirmininkauti ES Tarybai 2013 metais. Jos yra numatytos pagal tarpinstitucinį veiklos planą, kurio rengimą koordinavo Užsienio reikalų ministerija, dalyvaujant visoms ministerijoms, Ministro Pirmininko tarnybai, Seimo Europos reikalų komiteto biurui ir Prezidento kanceliarijai.
Visos komandiruotės skiriamos, orientuojantis tik į būtiniausius tarptautinius renginius. Pavyzdžiui, pernai taupymo sumetimais AM darbuotojai buvo išvykę tik į pusę ES Tarybos darbo grupių posėdžių, kuriuose reikėtų dalyvauti ir Lietuvos atstovams. Todėl šiandien žiniasklaidoje paberti priekaištai, kad ministerijos pernelyg išlaidauja komandiruotėms, primena malkų skaldymą – iš vienos pliauskos daugybė skiedrų. Žiniasklaida cituoja vieną politiką, kuris piktinasi, kad Aplinkos ministerija nevengia itin tolimų ir egzotiškų maršrutų. Pavyzdžiui, Pietų Korėja išties mums tolima egzotiška šalis ir kelionės į ją nepigiai kainuoja. Tačiau ten vyksta pasaulinė paroda „EXPO 2012“, kurioje daugiau kaip su šimtu valstybių dalyvauja ir Lietuva. Pasiruošti šiai parodai, įrengti mūsų šalies paviljoną ir organizuoti jo darbą Vyriausybė yra pavedusi Aplinkos ministerijai. Ar įmanoma neiškeliant kojos iš Vilniaus įvykdyti šią užduotį, suprantama, tėra retorinis klausimas.
Komandiruotės į Jungtinių Tautų renginius, kurie dažniausiai organizuojami toli nuo Lietuvos – Azijos ar Afrikos šalyse, skiriamos tik išimtiniais atvejais. Žiniasklaidos cituotasis politikas teigia, kad AM darbuotojų komandiruotės į tolimus kraštus „teisinamos tuo, kad vykstama į neva ypatingos svarbos Jungtinių Tautų konferencijas, nors ten nagrinėjamos temos dažnai net nesusijusios su Lietuva“. Šis politikas, matyt, kalba apie pernykštę kovai su dykumėjimu skirtą JT konferenciją Pietų Korėjoje. Tačiau derėtų prisiminti, kad Lietuva yra įsipareigojusi dalyvauti įgyvendinant JT kovos su dykumėjimu konvenciją – juk ją ratifikavo Seimas. O pagrindinė institucija, priimanti sprendimus dėl Konvencijos įgyvendinimo, yra šios tarptautinės sutarties šalių konferencija. Beje, Lietuvai atstovaujantys AM darbuotojai tokioje konferencijoje dalyvavo pirmą kartą ir tik todėl, kad pirmininkaudama ES Tarybai Lietuva turės parengti visos ES poziciją kovos su dykumėjimu klausimais ir ją pristatyti bei pagrįsti kitoje šiai Konvencijai skirtoje konferencijoje.