Rinkimų  į  Europos Parlamentą įstatymo 36  straipsnis   ta apimtimi, kuria nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai ir nuolat  gyvenantys  Lietuvoje kitų Europos  Sąjungos   valstybių narių  piliečiai į Europos Parlamentą gali būti renkami   būdami įrašyti  tik į politinių partijų sudaromus kandidatų į   Europos Parlamento  narius  sąrašus, prieštarauja  Konstitucijai.

Taip nusprendė šiandien nutarimą paskelbęs Konstitucinis Teismas.      Konstitucinis  Teismas  pabrėžė,  kad  pagal    Konstituciją negalima  nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris  įtvirtintų išimtinę  politinių  partijų (jų narių ar jų remiamų   kandidatų) teisę    dalyvauti   formuojant   politines      atstovaujamąsias institucijas.

Nutarime  pažymėta, kad jeigu įstatymų leidėjas,  pasirinkęs vien   proporcinę  rinkimų  sistemą,  nustatytų  tokį     teisinį reguliavimą,  pagal  kurį  būtų  įtvirtinta  išimtinė   politinių partijų  (jų  narių  ar jų remiamų  kandidatų)  teisė   dalyvauti formuojant  politines atstovaujamąsias institucijas, tai  reikštų ir  tai,  kad  piliečių, nesančių politinių partijų  nariais   ir nesusaistytų jokiais ryšiais su jokia politine partija, galimybės įgyvendinti  savo  pasyviąją rinkimų teisę  būtų   neproporcingai pasunkintos,  palyginti  su  asmenų, esančių  politinių   partijų nariais  ar  susisaisčiusių  su  kuria  nors  politine    partija kitokiais,  neformalios  narystės, ryšiais,  galimybėmis.  

Tokiu teisiniu  reguliavimu  iš  dalyvavimo  rinkimuose  į    politines atstovaujamąsias  institucijas, taip pat kandidatų rinkimuose   į šias  institucijas  iškėlimo  sudarant kandidatų  sąrašus,   būtų nepagrįstai  eliminuojami  kiti kolektyviniai subjektai,  t.   y. politinės  organizacijos.  Vadinasi, tokiu teisiniu   reguliavimu būtų   sudarytos   prielaidos   pažeisti   iš      Konstitucijos, konstitucinio teisinės valstybės principo, kylančius  teisingumo, proporcingumo  imperatyvus, nepaisyti iš Konstitucijos   kylančių rinkimų teisės principų.

Konstitucinis  Teismas pabrėžė, kad greta politinių  partijų pagal  Konstituciją  gali būti ir tokių organizacijų,  į   kurias asmenys  vienijasi  siekdami  tenkinti  įvairius    visuomeniškai reikšmingus poreikius, vykdyti visuomenei naudingą veiklą, ir  to siekdamos jos kartu kelia tam tikrus politinius siekius, taip pat ir   dalyvauti   rinkimuose   į   politines      atstovaujamąsias institucijas.

Ankstesniuose   nutarimuose   Konstitucinis  Teismas     yra konstatavęs,  kad  rinkimų  teisė yra glaudžiai susijusi  ir   su Konstitucijos  35 straipsnyje įtvirtinta piliečių teise   laisvai vienytis  į  politines partijas, jei šių tikslai ir veikla   nėra priešingi  Konstitucijai ir įstatymams; kad konstitucinės  teisės laisvai vienytis į politines partijas turinį sudaro teisė steigti politines partijas, teisė įstoti į jas ir dalyvauti jų  veikloje, taip  pat teisė nebūti politinių partijų nariu, teisė išstoti  iš jų;  asmuo  savo  konstitucinę teisę nuspręsti,  ar   priklausyti kuriai nors politinei partijai, realizuoja arba jos  nerealizuoja laisva  valia;  ši asmens laisva valia yra pagrindinis   narystės politinėse  partijose  principas.

Konstitucijos 35 straipsnio   2 dalies  nuostata,  kad niekas negali būti verčiamas   priklausyti kokiai  nors  bendrijai, politinei partijai ar asociacijai,   yra konstitucinė  garantija,  ginanti asmenį nuo priklausymo   kokiam nors  susivienijimui prieš jo valią. Ši konstitucinė   garantija, reiškia   ir  tai,  kad  asmuo  negali  būti  tiesiogiai     arba netiesiogiai  verčiamas būti susaistytas su kuria nors   politine partija kokiais nors kitokiais, ne formalios narystės, ryšiais. 

Konstitucinis  Teismas šiame nutarime konstatavo, kad  pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris užkirstų  kelią  politinėms  partijoms arba  jų  iškeltiems   bei remiamiems   kandidatams  dalyvauti  politinių     atstovaujamųjų institucijų  rinkimuose. Tačiau  šis reikalavimas  negali   būtiaiškinamas  kaip  įtvirtinantis išimtinę politinių  partijų   (jų narių  ar  jų  remiamų  kandidatų)  teisę  dalyvauti   formuojant politines atstovaujamąsias institucijas.

Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad pasirinkus vien proporcinę   rinkimų  sistemą  negalima  tokia  situacija,    kai rinkimuose dalyvauja ne tik asmenys, įrašyti į politinių  partijų (ar kitų kolektyvinių subjektų) sudaromus kandidatų sąrašus,  bet ir  pavieniai  asmenys,  t.  y. negalima  tokia  situacija,   kai pavieniai  asmenys  varžosi  su kandidatų  sąrašais.  Taip   būtų iškreipiama proporcinės rinkimų sistemos esmė.

Visas  nutarimo  tekstas  skelbiamas  Konstitucinio   Teismo interneto  svetainėje www.lrkt.lt (žr. Teisės aktai /  Nutarimai,sprendimai ir išvados).

Daugiau naujienų žr. http://www.lrkt.lt/Pranesimai/txt_2010

Konstitucinio Teismo informacija