Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos Sąjungos valstybių, įstatymais neribojamas kolektyvinio teisių administravimo asociacijų kiekis.

Šiuo metu Lietuvoje yra penkios kolektyvinio administravimo asociacijos:

- LATGA-A - Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra (įsteigta 1991 m.);
- AGATA - Lietuvos gretutinių teisių asociacija (įsteigta 1999 m.);
- AVAKA - Lietuvos audiovizualinių kūrinių autorių asociacija (įsteigta 2008 m.);
- AGICOA Europe (Baltic) - užsienio prodiuserių ir audiovizualinių kūrinių autorių asociacija (įsteigta 2011 m.);
- NATA - Muzikos kūrinių autorių asociacija (įsteigta 2012 m.).

Seminare dalyvavę kolektyvinio teisių administravimo asociacijų atstovai, Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių tarybos nariai, Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Civilinės ir komercinės teisės katedros mokslininkai, kiti autorių teisių ir gretutinių teisių specialistai diskutavo, kaip kolektyvinio administravimo sistemos decentralizavimo sąlygomis užtikrinti veiksmingą autorių ir gretutinių teisių įgyvendinimą, suderinti teisių turėtojų ir teisių naudotojų interesus, taip pat užtikrinti visuomenės viešąjį interesą, susijusį su kultūros įvairovės plėtra.

Ieškant atsakymų į šiuos klausimus, buvo padaryta išvada, kad pirmiausia pačios kolektyvinio teisių administravimo asociacijos turi bendradarbiauti ir derinti savo interesus. Kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudotojams turi būti sudarytos sąlygos gauti iš kolektyvinio administravimo asociacijų informaciją apie atstovaujamus autorius ir kitus teisių turėtojus, taip pat informaciją apie kolektyviai administruojamą kūrinių ir gretutinių teisių objektų repertuarą.