Š.m. lapkričio 29 d. LR kultūros ministras Arūnas Gelūnas kartu su Kultūros ministerijos Informacinės visuomenės plėtros skyriaus vedėju Laimonu Ubavičiumi ir Lietuvos kultūros atašė ES Vida Gražiene dalyvavo ES švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto Tarybos posėdyje.

ES kultūros ir audiovizualinių reikalų ministrai susitikimo metu patvirtino ES politinius ir teisinius dokumentus, svarstytus ir derintus tarp 27 ES valstybių Lenkijos pirmininkavimo ES tarybai metu.

Vienas iš svarbiausių priimtų dokumentų ES kultūros politikos srityje – politinės Tarybos išvados „Kultūrinės bei kūrybinės kompetencijos ir jų vaidmuo kuriant Europos intelektinį kapitalą“. Išvadose pabrėžiama, kad kultūrinės ir kūrybinės kompetencijos yra kūrybiškumo ir inovacijų pagrindas, o tai savo ruožtu prisideda prie pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo. Šios kompetencijos gali prisidėti kuriant intelektinį kapitalą, kuris vis dažniau laikomas nauju augimo ir konkurencingumo Europoje šaltiniu, jos skatina visų rūšių inovacijas, daugiausia netechnologines ir socialines, ir turi įtakos gamybai ir paklausai. Be to, kultūrinės kompetencijos ypač svarbios plėtojant kultūros ir kūrybos pramonės sritis ir maksimaliai išnaudojant jų pridėtinę vertę, kadangi apima menininkų ir kūrėjų, taip pat publikos ir vartotojų kompetencijas.

Tarybos išvadose valstybių narių prašoma nacionaliniu, regionų ir vietos lygiu skleisti geriausios praktikos pavyzdžius apie vaidmenį, kurį gali turėti kultūrinių ir kūrybinių kompetencijų, ypač bendrosios kultūrinio sąmoningumo ir raiškos kompetencijos, ugdymas.

Tarybos išvadose valstybės narės ir Europos Komisija, prašomos intensyviau įtraukti kultūrinio sąmoningumo ir raiškos potencialo aspektą į mokymosi visą gyvenimą sistemą, jaunimo politiką bei programas; panaudoti kultūrinių ir kūrybinių kompetencijų teikiamą indėlį kaip tvarių darbo vietų ir socialinių inovacijų pagrindą, kad būtų pasinaudota visomis pavyzdinės iniciatyvos „Inovacijų sąjunga“ ir Europos socialinio fondo teikiamomis galimybėmis bei vykdyti daugiau mokslinių tyrimų, siekiant analizuoti kultūrinių ir kūrybinių kompetencijų potencialą ir faktinį poveikį politiniams aspektams.

Audiovizualinių reikalų srityje ES ministrai priimė sprendimą dėl Europos konvencijos dėl sąlygine prieiga grindžiamų paslaugų ir sąlyginės prieigos paslaugų teisinės apsaugos pasirašymo. 1998 m. lapkričio 20 d. Taryba ir Europos Parlamentas priėmė Direktyvą 98/84/EB dėl sąlygine prieiga grindžiamų paslaugų ir sąlyginės prieigos paslaugų teisinės apsaugos. Šia direktyva nustatytas visai Europos Sąjungai bendras kovos su neteisėtomis priemonėmis, kuriomis galima be leidimo pasinaudoti mokamomis televizijos paslaugomis, ir veiksmingos tokių paslaugų apsaugos teisinis pagrindas. Pagrindinis šios direktyvos tikslas – visų paslaugų, mokėjimas už kurias priklauso nuo sąlyginės prieigos, t. y. kai naudotis apsaugotąja paslauga leidžiama tik gavus išankstinį individualų leidimą, teisinės apsaugos užtikrinimas. 1999 d. Europos Taryba pradėjo rengti Europos konvenciją dėl sąlygine prieiga grindžiamų paslaugų ir sąlyginės prieigos paslaugų teisinės apsaugos. Todėl Komisija Tarybai rekomenduoja pasirašyti šią konvenciją, kuri padės išplėsti Direktyva 98/84/EB nustatyto teisinio pagrindo taikymo sritį ir tokiu būdu veiksmingai kovoti su apsaugotosioms paslaugoms kylančiais pavojais. Lietuva, priėmus šį sprendimą, pradės konvencijos ratifikavimo procesą.

Taip pat buvo priimtos politinės ES ministrų Tarybos išvados dėl vaikų apsaugos skaitmeniniame pasaulyje . Tarybos išvadų parengimą paskatino Europos Komisijos 2011 m. rudenį paskelbta ataskaita dėl anksčiau priimtų rekomendacijų taikymo ir svarbiausia tai, kad ataskaitoje aptariami dabartiniai uždaviniai, siekiant apsaugoti nepilnamečius internetinėje ir skaitmeninėje žiniasklaidoje.

Tarybos išvadomis siekiama numatyti tolimesnius vaikų apsaugos viešojoje informacijos erdvėje uždavinius - daug dėmesio skirti pozityvioms jau taikomoms iniciatyvoms bei galimybei jas taikyti dar plačiau kultūros, viešosios informacijos, švietimo, socialinės apsaugos, teisėsaugos srityse. Daug dėmesio skiriama edukacijos svarbai, žiniasklaidos priemonių naudojimo gebėjimams ir raštingumui, efektyvios kovos su neteisėtu turiniu iniciatyvoms, pabrėžiamas sektoriaus tvirtinamų elgesio kodeksų veiksmingumas. Dokumente pabrėžiama, kad naujoji skaitmeninė erdvė, visų pirma, yra galimybių, o ne grėsmių pagrindas. Siekiant subalansuoti šį santykį, labai svarbus tiesioginis skaitmeninio turinio sklaidos sektoriaus indėlis, atsakingas požiūris į augančią kartą bei stipri savireguliacija.

ES Ministrų tarybos metu Pirmininkaujanti ES tarybai valstybė Lenkija kultūros ministrus pakvietė diskutuoti dėl kultūros sektoriaus įnašo į ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą ir socialinį vystymąsi, plečiant kultūros statistikos rodiklių bazę statistikos sistemose.

Esama įrodymų, kurie leidžia teigti, kad kultūros ir kūrybos sektoriai yra svarbi augimą ir darbo vietų kūrimą skatinanti jėga, vienas pagrindinių kūrybingumo ir inovacijų šaltinių, kurie labai prisideda prie socialinės sanglaudos ir gerovės, o kartu – prie strategijos „Europa 2020“ tikslų. Pavyzdžiui, 2010 m. Europos konkurencingumo ataskaitoje teigiama, kad kultūros ir kūrybos sektoriuose sukuriama 3 proc. visų darbo vietų (2008 m.) ir 3,3 proc. BVP (2006 m.), o 2000–2007 m. užimtumas šiame sektoriuje didėjo vidutiniškai gerokai sparčiau nei visoje ES ekonomikoje.

Vis dėlto šiame sektoriuje reikalingi patikimi ir palyginami statistiniai duomenys Europos lygiu, kuriais remiantis būtų galima visiškai pagrįsti ir pateikti tolesnių įrodymų apie faktinį šio sektoriaus įnašą į Europos ekonominį ir socialinį vystymąsi.

Nuo 1995 m. Europos Sąjungos Taryba ragino pateikti įrodymų, kad egzistuoja kultūros ir ekonomikos ryšys. Po tokių raginimų 2009 m. buvo įkurtas Europos statistikos sistemų tinklas kultūros srityje (ESSnet-Culture) 2 metų laikotarpiui. Šį tinklą sudaro kelios Europos statistikos sistemai priklausančios organizacijos, kurios kartu rengia metodiką, kad būtų sukurta visiems nariams naudinga sistema, taip pat kad per priimtiną laikotarpį būtų gauta palyginamų statistinių duomenų.

2011 m. spalio mėn. ESSnet-Kultūra tinklas pateikė galutinės ataskaitos projektą. Jis pasiūlė kultūros sektoriaus statistikos konceptualią sistemą, kuri būtų palyginamų duomenų iš visos ES rengimo pagrindas. Ataskaitoje pateiktos konkrečios praktinės rekomendacijos:

- kultūros sektoriaus ir kultūrinės veiklos didesnis įtraukimas į Europos suderintus ES tyrimus (tokius kaip struktūrinė verslo statistika ar pajamų ir gyvenimo sąlygų statistika, kad būtų galima gauti patikimų duomenų apie tai, kaip kultūra prisideda prie augimo ir BVP, taip pat apie dalyvavimą kultūrinėje ir socialinėje veikloje Europos Sąjungoje);

- Eurostato ir valstybių narių veiklos tęstinumas, susijęs su kultūros statistika (siūloma, be kita ko, pasitelkti darbo grupes ir atlikti bandomuosius projektus, ypač kai tai susiję su užimtumu kultūros sektoriuje, prekyba kultūros prekėmis ir paslaugomis, taip pat rodikliais, susijusiais su autorių teisėmis, dalyvavimu kultūrinėje veikloje, ir išsamių nacionalinių kultūros statistikos ataskaitų rengimas).
 
2011 m. gegužės mėn. Taryba išvadose dėl kultūros įnašo įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ jau paragino valstybes nares ir Komisiją „įgyvendinti Europos statistikos sistemos partnerių bendradarbiavimo kultūros srityje tinklo (ESSnet-Kultūra) kuriamą statistinių duomenų sistemą, kad būtų teikiama patikima, lyginamoji ir naujausia informacija apie kultūros socialinį ir ekonominį poveikį, vykdyti veiklą, susijusią prioritetais ir remtis rekomendacijomis, kurias teikia ESSnet-Kultūra“.

ES kultūros ministrai buvo prašomi pateikti įžvalgas dėl patikimų ir palyginamų duomenų poreikio, taip pat jų išplėtimo galimybių, atsižvelgiant į ESSnet-Kultūra rekomendacijas. Kultūros ministras A. Gelūnas savo pasisakyme akcentavo kultūros įtakos suvokimo svarbą bei jos socialinę ir ekonominę reikšmę, pabrėžė, kad tai tęstinis procesas. Ministras pabrėžė kultūros, kūrybinių industrijų ir kitų sričių partnerysčių galimybes, kultūros srities potencialą bei pozityvų šių aspektų efektą, siekiant struktūrinių pokyčių visuomenėje. Tam reikia tinkamų duomenų, todėl Lietuva pritarė Pirmininkaujančios valstybės iškeltai problemai dėl aktualios statistikos metodikos kultūros srityje nebuvimo, palaikė ESSnet-Kultūra iniciatyvą bei pritarė siekiui užtikrinti jos tęstinumą bei praktinį išvadų taikymą tiek nacionaliniame, tiek ir Europos Sąjungos lygmenyje.

Kultūros ministerija